Nuostoliai bus milijoniniai
Pasvalio rajone įsikūrusių sodininkystės ūkių „Aukštikalnių sodai“ ir „Naradava“ vadovai šiemet nesitiki didelio derliaus ir prognozuoja milijoninius nuostolius.
Katastrofiška padėtis ir Panevėžio rajono Dembavos medelyno sode.
Apie 300 hektarų sodo turinčios bendrovės „Naradava“ direktorius Aloyzas Grygalis teigia, kad vaismedžiams didelių nuostolių padarė ne tik pavasarinės šalnos.
Neigiamų padarinių turėjo ir praėjusios žiemos šalčiai, kai oro temperatūra buvo nukritusi iki minus 30 laipsnių.
„Mūsų soduose nušalo slyvos, kai kurių veislių – „Ligolas“, „Delikates“, „Šampion“ – obelys. Po žiemos obelų žiediniai sausi, jie nesprogsta“, – skundėsi A.Grygalis.
Užfiksavo šalnų rekordą
Abi Pasvalio rajono sodininkystės įmonės savo vaismedžių plotuose turi įsirengusios automatines kompiuterizuotas austriškas meteorologijos stotis.
Praėjusią savaitę, naktį iš antradienio į trečiadienį, jos užfiksavo šalnų rekordą – oro temperatūra buvo nukritusi iki minus 7,2 laipsnio.
Šalna buvo 3 laipsniais didesnė nei kaimyniniame Panevėžio rajone, kur sodininkai skundžiasi jau praradę apie 90 proc. planuoto derliaus.
„Tai jau nebe šalna, bet šaltis. Jis buvo vaismedžių vainiko lygyje, todėl pažeidė visų vaismedžių šakas“, – teigė bendrovės vadovas.
A.Grygalis būsimų nuostolių dar neskaičiavo, juos pradės prognozuoti sodams nužydėjus, kai bus užmegzti vaisiai.
Tačiau sodininkas neatmetė galimybės, jog šių metų obuolių derlius gali būti dar prastesnis nei ypač nederlingais 2004-aisiais. Tuomet buvo priskinta tik apie 500 tonų šių vaisių.
Paprastai „Naradavos“ soduose būdavo priskinama apie 5 tūkst. tonų obuolių.
Šalčiai sunaikino kriaušyną
Bendrovė „Aukštikalnių sodai“ vaismedžiais apsodinusi 213 hektarų plotą.
Įmonės direktorius Arvydas Paškevičius sakė, kad nuostoliai buvo pradėti skaičiuoti dar prieš mėnesį, kai po žiemos teko išrauti 3 hektarus nušalusio jauno kriaušyno. Jo vietoje sodininkai pasodino obelaites.
Vienos iš atsparesnių „Lobo“ veislės obelų vaisinės šakos taip pat nušalo, kitų veislių vaismedžių pažeistos apatinės šakos.
„Vieną žiemos savaitę buvo didelis oro temperatūros skirtumas: 12 laipsnių šilumos keitė minus 31 laipsnio atšalimas“, – pasakojo A.Paškevičius.
Preliminariais apskaičiavimais, „Aukštikalnių sodai“ šiais metais patirs mažiausiai milijono litų nuostolį. Tiksli žalos suma bus žinoma birželio pabaigoje.
Lietuviškos veislės atsparesnės
Biržų rajone šalna taip pat sunaikino dalį soduose žydinčių obelų žiedų.
Juodeišių kaime 17 hektarų sodą turinti Birutė Visockienė „Panevėžio ryto“ korespondentei Irenai Gasaitytei sakė, jog labiausiai šalna pažeidė ankstyvesnių veislių obelų žiedus.
Ūkininkės apskaičiavimais, nušalo apie 30 procentų jau išsiskleidusių žiedų. Dar neišsikleidę nenukentėjo.
„Savaime suprantama, derlius bus mažesnis“, – teigė B.Visockienė.
Prieš maždaug ketverius metus sodininkė taip pat dėl šalnos patyrė didžiulių nuostolių. Iš viso sodo tuomet tebuvo priskinta 3 tonos obuolių, o derlingais metais būdavo priskinama iki 100 tonų.
Tuo tarpu prie Medeikių kaimo sodą turintis Ernestas Balčiūnas sakė negalįs numatyti ankstyvosios šalnos padarinių – viskas bus matyti, kai pradės megztis vaisiai.
Ūkininkas pastebėjo, kad 23 hektarų ploto sode šalna yra pakandusi „Auksės“ veislės obelų žiedus.
E.Balčiūnas sakė daugiausia auginantis senųjų lietuviškų veislių vaismedžius, kurie yra atsparesni šalnoms.
„Kai kurie ūkininkai prisiveža olandiškų veislių sodinukų, o vėliau dejuoja, kad iššąla. Užsienietiškos veislės nelabai tinka mūsų klimatui“, – teigė sodininkas.
Pažadų nedalina
Į Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių kreipėsi 42 ha sodą auginantis Jonas Cibas. Jis teiravosi, ar yra galimybė gauti kompensaciją.
Sodininkas skundėsi, kad šalnos pakando apie 80 procentų jo obelų. Tačiau valdininkai ūkininko paguosti negalėjo ir ko nors konkrečiai nepažadėjo.
Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis sakė, kad didžiausia šalna Biržų rajone buvo gegužės 2-osios rytą – beveik 3 laipsniai šalčio.
Žolės paviršiuje buvo net 6,5 laipsnio šalčio. Laimė, šalna truko nelabai ilgai – nuo 3 valandos nakties iki septintos ryto.
Vilties liko nedaug
Panevėžio rajono Dembavos medelyno sodininkystės specialistas Aurimas Sadauskas šį pavasarį vadina katastrofišku ir apgailestauja, kad po žiemos neišsilaikė vyšnios, slyvos, o ir obuolių derlius šiemet bus menkas.
Jau dabar matyti, jog obelys, kurios yra atspariausios šalčiams, vaisių duos itin mažai.
„Pavasarinės šalnos nukankino ne vieną vaismedį. Labiausiai nuo šalnų nukentėjo „Auksės“ veislės obelys“, – „Panevėžio ryto“ korespondentei Dovilei Barvičiūtei sakė A.Sadauskas.
Praėjusią savaitę daugelyje Lietuvos rajonų temperatūra buvo nukritusi iki penkių laipsnių šalčio. Pasak specialisto, esant tokiai temperatūrai nušalo net ir tie obelų žiedai, kurie nebuvo spėję prasiskleisti.
Tačiau yra vilties, kad šalnos mažiau pakenkė vėlyvesnės vegetacijos medžiams.
Kai kuriuose 130 hektarų medelyno kvartaluose nušalusių vaismedžių yra apie 90 procentų.
„Jei žiedas viduje yra žalias, galima tikėtis, kad vaisius išaugs, tačiau jei žiedas jau bent kiek parudavęs, vaisiaus nebebus. Žiedas yra pasmerktas žūti. Šalnų nualinti vaismedžių pumpurai žiedų jau neišskleis“, – sakė A.Sadauskas.
Pasak jo, mieste augančios obelys nenušalo, nes ten didesnis šilumos efektas.
O laukuose pasekmės skaudesnės.
Specialistas apgailestavo, kad kai kurių veislių vaismedžiai neištvėrė žiemos. Jos pradžia buvo šilta, todėl iki sausio brinko pumpurai, o vėliau jie visiškai nušalo.
Prašo mažinti mokesčius
Praėjusį penktadienį bendrovėje „Aukštikalnių sodai“ lankėsi Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai. Parlamentarai apžiūrėjo nušalusius vaismedžius, išklausė sodininkų skundus.
Lietuvos sodininkų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, bendrovės Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė sakė, jog tik kas trečiame nuo šalnų pažeistų obelų žiedyne išliko po vieną gyvą pumpurą. Kiti nušalo.
V.Kuliešienė seimūnų prašė nors perpus sumažinti lietuviškiems obuoliams taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Jis siekia 18 procentų.
Dėl šių mokesčių konkurencinę kovą vietiniai sodininkai pralaimi užsieniečiams, ypač lenkams. Lenkiškiems obuoliams taikomas 3 procentų, o prancūziškiems, olandiškiems, vokiškiems vaisiams – 5 procentų PVM.
Kaimo reikalų komiteto nariai nepažadėjo inicijuoti šio įstatymo pakeitimo.
Premjerui – kritika
Tuo tarpu Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius pasisakė už vietinių sodininkų produkciją.
„Sarmata, kad lietuviai valgo lenkiškus ar olandiškus obuolius, kai patys mokame juos užsiauginti“, – teigė Seimo narys.
Jo kolega Vytautas Kamblevičius buvo dar griežtesnis.
„Vyriausybės vadovas G.Kirkilas visai nesusigaudo žemės ūkyje.
Kol Lietuvoje premjeru netaps žemdirbys, gerai nebus“, – kritikos restauratoriaus specialybę turinčiam ministrų kabineto vadovui negailėjo seimūnas.