Mykolo Riomerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas Antanas
Kulakauskas teigia, jog konservatorių siūlymas prezidentą rinkti Seime
„demokratijos požiūriu yra žingsnis atgal“.
Anot profesoriaus, nors kitose šalyse prezidentai renkami
parlamentuose, tačiau būtina atsižvelgti į nusistovėjusias tradicijas ir
galimas pasekmes.
„Abejotina, ar institucinėmis priemonėmis įmanoma sumažinti Rusijos įtaką Lietuvos vidaus politikai. Juk yra Seimo rinkimai, kuriuose Rusija irgi dalyvauja“, - BNS
ketvirtadienį sakė A.Kulakauskas.
A.Kubiliaus iniciatyvą rinkti prezidentą Seime profesorius
A.Kulakauskas įvertino kaip „institucinius žaidimus“, kurie mažina
visuomenės pasitikėjimą politika bei politikais.
A.Kulakausko teigimu, kur kas geresnė Rusijos sulaikymo priemonė būtų
visuomenės atsparumo stiprinimas, nes stipri bei vienalytė pilietinė
visuomenė yra geriausia apsauga nuo bet kokių užsienio valstybių įtakų.
Panašios nuomonės dėl pilietinės visuomenės stiprinimo laikosi ir
Klaipėdos universiteto Humanitarinio fakulteto docentas Vygantas Vareikis.
„Seimui derėtų kurti „Maršalo planą Lietuvai, kurio esmė - kelti
gyventojų pragyvenimo lygį, ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą“, - BNS sakė
V.Vareikis.
V.Vareikis taip pat kritikavo konservatorių siūlymą prezidentą rinkti
Seime.
„Jei Seime būtų renkamas prezidentas, niekas neapsaugotų nuo partijų
įtakos. Prezidento rinkimai Seime virstų parlamentinės respublikos valdymu
su visomis savo blogybėmis“, - sakė politologas.
Tėvynės sąjungos siūlymus anksčiau kritiškai įvertino Seimo
pirmininkas Viktoras Muntianas bei premjeras Gediminas Kirkilas.
„Klausimas dėl tiesioginių prezidento rinkimų tikrai nėra šiandienos,
nes tai susiję su Konstitucijos pakeitimu. Kaip žinome, dauguma žmonių
pasisako už tai, kad kuo daugiau Lietuvoje būtų pareigūnų tiesiogiai renkamų
ir atskaitingų piliečiams, todėl ir aš pasisakau, kad šalyje būtų kuo
daugiau žmonės atskaitingų pareigūnų“, - žurnalistams trečiadienį sakė
parlamento vadovas.
Premjero Gedimino Kirkilo nuomone, „reikia laikytis mūsų Konstitucijos
ir nusistovėjusios tradicijos, be to, <> dauguma šalies gyventojų norėtų
rinkti prezidentą tiesiogiai“.
Tėvynės sąjunga (TS, konservatoriai), siekdama stabdyti Rusijos įtaką
Lietuvai, parengė „Rusijos sulaikymo strategiją“, kurioje, be kitų idėjų,
numatyta atsisakyti tiesioginių prezidento rinkimų, šalies vadovą renkant
parlamente.
„Rusijos įtaka Lietuvoje kuriama visų pirma per įvairius rinkimus, ir,
kaip rodo mūsų patirtis, visų pirma per prezidento rinkimus. Kyla klausimas,
ar Lietuvai ir toliau yra naudinga turėti tiesioginius prezidento rinkimus,
ar nebūtų verta galvoti ir apie prezidento rinkimų parlamentinį variantą“, -
spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta strategija, trečiadienį sakė TS
vadovas Andrius Kubilius.
Lietuvoje vienintelėje iš trijų Baltijos valstybių prezidentas
renkamas tiesioginiuose rinkimuose.
1998 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Lietuva yra
„parlamentinė respublika su kai kuriais pusiau prezidentinės valdymo formos
elementais“.
Tai reiškia, kad, nors Seimas yra pagrindinis Lietuvos politinio
gyvenimo centras, bet prezidentas pagal Konstituciją turi pakankamai dideles
galias formuojant Vyriausybę ar skiriant atsakingus valstybės pareigūnus.
