Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) prieita nuomonės,
jog optimaliausias kelias - derėtis su Italija dėl piniginės kompensacijos,
kuri siektų apie 9 mln. eurų.
„Potencialiai egzistuoja trys alternatyvos - piniginė kompensacija,
kompensacija nekilnojamuoju turtu ir Lietuvai pačiai nusipirkti pastatą ir
reikalauti kompensuoti. Šio posėdžio metu priėjome išvados, kad palankiausia
Lietuvai alternatyva būtų finansinė kompensacija, mūsų supratimu, tai būtų
ir lengviausias kelias Italijos pusei“, - po posėdžio žurnalistams sakė
Užsienio reikalų ministerijos (URM) valstybės sekretorius Algimantas
Rimkūnas.
Pasak A.Rimkūno, Lietuvai kelia abejonių Italijos pasiūlymas prarastą
ambasados pastatą kompensuoti netinkamomis ambasados darbui remontuotinomis
patalpomis.
Italijos vyriausybė Lietuvai už sovietų nusavintą per Antrąjį
pasaulinį karą „Villa Lituania“ siūlo 99 metams su galimybe nuomą pratęsti
už simbolinę vieno euro kainą nuomoti „Casali Strozzi“ (Kazali Stroci)
pastatus. Šių 16-ojo amžiaus statybos pastatų perduoti Lietuvai nuosavybės
teise Italija negali, nes jie įtraukti į kultūros paveldo sąrašą.
„Yra labai didelė abejonė dėl „Casali Strozzi“ pastatų, kurie šiandien
nėra tinkami ambasados darbui, ir todėl piniginė kompensacija yra mūsų
prioritetas. Prarastas pastatas „Villa Lituania“ šiuo metu yra įvertintas 20
mln. eurų, o Lietuva 1927-1940 metais išmokėjo apie 45 proc. to pastato
vertės, tai maždaug 9 mln. eurų būtų ta suma, kuria Lietuva turi teisę
reikalauti iš Italijos pusės“, - sakė A.Rimkūnas.
Komitete neatmestas ir kitas variantas - derėtis, jog Italijos pusė
prarastą „Villa Lituania“ kompensuotų kitais pastatais, o ne Lietuvai
nepriimtina „Casali Strozzi“ nuoma.
„Arba siekti, kad būtų siūlomas naujas pastatas, arba atlyginti
finansiškai, bet komitetui kelia didelių abejonių Italijos siūlomas
variantas (dėl „Casali Strozzi“ - BNS). Visų pirma tai reikštų, kad Lietuva
atsisako nuosavybės teisių ir įgauna tiktai nuomos teisę. 2003 ir 2006
metais Italijos teiktas pasiūlymas Lietuvos valstybei neatitinka nei
istorinio teisingumo, nei reikalavimų užsienio ambasadoms funkcionuoti“, -
po komiteto posėdžio sakė URK pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis.
Taip pat A.Ažubalis sakė manantis, jog URK sekretoriaus minėti 9 mln.
eurų - ne galutinė reikalaujamos kompensacijos suma.
„Kodėl tik 9 mln. eurų? Mes turime skaičiuoti paprastą dalyką -
Lietuvos diplomatinė tarnyba funkcionavo užsienyje ir sovietų okupacijos
metu. Tai, kad tuometinė Italijos vyriausybė uždraudė paskutiniam
prieškarinės Lietuvos ambasadoriui perrašyti štą ambasadą Vatikano
atstovybės dispozicijon, įgalina mus reikalauti kompensacijos už visus 50
metų, kai Lietuvos diplomatija negalėjo naudotis pastatais ir žeme“, - sakė
A.Ažubalis.
URK pirmininko pavaduotojas sakė neatmetantis galimybės, jog Lietuvos
teisininkai dėl prarasto „Villa Lituania“ pastato „gali suformuluoti
teisinius ieškinius į tarptautinės teisines institucijas, kaip Europos
Teisingumo teismas“.
Į kitą URK posėdį išsakyti savo šalies pozicijos kviečiamas Italijos
ambasadorius Lietuvoje Giulio Prigioni (Džiulio Pridžioni).
Italijos ambasadorius šiuo metu yra Romoje, kur Italijos užsienio
reikalų ministerijoje kaip tik sprendžiamas klausimas dėl „Villa Lituania“.
Lietuvos diplomatai ir aukščiausi valstybės pareigūnai visą atkurtos
nepriklausomybės laikotarpį reikalauja, kad Italijos valdžia grąžintų
Lietuvai jos buvusios ambasados pastatą Romoje arba kompensuotų jo netektį
pinigais ar nekilnojamuoju turtu.
Ambasados Romoje pastatas, dėl kurio iki šiol nepavyksta susitarti su
Italijos valdžia, nuo 1937 metų priklausė Lietuvai, bet Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą pastate įsikūrė ir iki šiol šeimininkauja rusų
diplomatai.
Prieš kelerius metus Prancūzija išmokėjo Lietuvai piniginę
kompensaciją už rusams po Lietuvos aneksijos perduotą ambasados pastatą
Paryžiuje. Už šiuos pinigus Lietuva įsigijo kitą ambasadai tinkamą pastatą.