TS prezidiumas, ketvirtadienį aprobavęs projektą, jį nusprendė
išsiųsti svarstyti Vyriausybei, parlamentinėms politinėms partijoms bei
teikti svarstyti visuomenei.
Strategijoje, kurioje nurodomi keliai stabdyti Rusijos įtaką Lietuvai
- ir prieštaringai vertinamos idėjos atsisakyti tiesioginių prezidento
rinkimų, šalies vadovą renkant parlamente.
„Ne mažiau svarbu susitarti dėl politinės sistemos veikimo, nes
Rusijos įtaka Lietuvoje kuriama visų pirma per įvairius rinkimus, ir, kaip
rodo mūsų patirtis, visų pirma per prezidento rinkimus. Kyla klausimas, ar
Lietuvai ir toliau yra naudinga turėti tiesioginius prezidento rinkimus, ar
nebūtų verta galvoti ir apie prezidento rinkimų parlamentinį variantą“, -
pristatydamas strategiją yra sakęs TS vadovas Andrius Kubilius.
Lietuvoje vienintelėje iš trijų Baltijos valstybių prezidentas
renkamas tiesioginiuose rinkimuose.
Iš prezidento pareigų per apkaltą prieš trejus metus pašalintas
Rolandas Paksas, be kita ko, buvo įtariamas įtakojamas Rusijos per savo
finansinį rėmėją.
Konservatorių siūlymas keisti rinkimų sistemą, prezidento rinkimus
paliekant Seimui, susilaukė politologų kritikos.
Mykolo Riomerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjo Antano
Kulakausko manymu, konservatorių siūlymas prezidentą rinkti Seime
„demokratijos požiūriu yra žingsnis atgal“.
Tokiam siūlymui nepritaria ir Klaipėdos universiteto Humanitarinio
fakulteto docentas Vygantas Vareikis.
„Jei Seime būtų renkamas prezidentas, niekas neapsaugotų nuo partijų
įtakos. Prezidento rinkimai Seime virstų parlamentinės respublikos valdymu
su visomis savo blogybėmis“, - BNS yra sakęs politologas.
Politologai teigiamai įvertino kitas konservatorių strategijos
nuostatas, kuriose siūloma stiprinti pilietinę visuomenę bei spręsti
socialines problemas, lemiančias gyventojų nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą
valstybe.