Praturtėti sumanęs V.Šustauskas liko prie suskilusios geldos

„Sunkiai verčiuosi, skolose skendžiu“,- skundėsi neperrinktas į Kauno tarybą politikas, tikindamas, kad kartais neturi kišenėje nė cento.

2006-aisiais pasirodė dvi V.Šustausko knygos – straipsnių ir publicistikos knyga „Laisvė ir kraujas“ ir poezijos knygelė „Sunki tiesa“.

Pagal verslo planą, V.Šustauskas rengėsi pardavinėti „Laisvę ir kraują“ Seime ir kitose valdžios susirinkimų vietose, gautus pinigus atiduoti kreditoriams ir tada leisti poezijos knygą.

Ši idėja kilo Seime išvydus kovotoją už laisvę Antaną Terlecką, savo knygą minkštais viršeliais pardavinėjantį už 60 litų.

Klaipėdos universitete įgijęs vadybininko specialybę politikas nusprendė pasinaudoti įgytomis žiniomis ir uždirbti tiek, kiek Vytautas Petkevičius už savo knygą „Durnių laivas“.

Bet V.Šustauskas nebuvo nustatęs tvirtos kainos ir ragino už savo knygą mokėti „kiek negaila“, nevengė ir padovanoti patikusiems žmonėms.

Dabar Laisvės sąjungos būstinė užversta jo poezijos knygomis, o bent pusė kur kas paklausesnės publicistikos knygos tiražo V.Šustausko nepasiekė.

Šiuo metu V.Šustauskas bando rasti savo leidėją ir išgirsti pasiteisinimus dėl dviejų savo knygų leidybos.

„Įmontavo ragus. Visur vagys ir „žulikai“. Sumakalavo, užkėlė kainą“, – piktinosi naujai iškeptas verslininkas.

Politiko tikinimu, leidėjas jam pristatė tik 400 jo knygos „Laisvė ir kraujas“ egzempliorių vietoj sutarto tūkstančio.

Bent pusę tų knygų politikas buvo priverstas nemokamai išdalyti draugams ir partijos nariams.

Tada leidėjas, nepasiklausęs autoriaus, 2 tūkstančių tiražu išleido V.Šustausko poezijos knygą plonais viršeliais ir pranešė, kad jie yra atsiskaitę.

V.Šustausko manymu, jo poezijos knygelė buvo išleista pernelyg kukliai. Jam ypač nepatiko ploni viršeliai.

V.Šustauskas dabar ieško kažkur dingusio leidėjo. Jis girdėjęs, kad šis žmogus slapstosi užsienyje.

Leidėjas tikino knygą leisiąs Vokietijoje ant brangiausio popieriaus. „Gal mane mulkino, kad brangiau būtų“, – svarstė V.Šustauskas.

Jam buvo pranešta, kad knygos savikaina – 18 litų. Leidybos sąnaudas padidino nuotraukos, kurias jau po visų derybų V.Šustauskas sugalvojo dėti.

Tačiau politikas pasakojo nemažai knygų leidėjui grąžinęs, nes radęs klaidų.

Pavyzdžiui, Šustausko pavardė buvo išspausdinta „Šutauskas“, o Seimas buvo rašomas iš mažosios raidės.

Be to, kai kurie puslapiai buvo neperkirpti, sukibę.

„Gal jis mano, kad tos mano grąžintos brokuotos knygos irgi įeina į tūkstantį ir mes atsiskaitę“, – svarstė V.Šustauskas.

Politikas nelabai gerai atsimena, kiek sumokėjo leidėjui, surinkęs pinigų iš rėmėjų ir kreditorių.

„Pats nebežinau, kiek išleidau už knygas“, – skundėsi jis.

Ant politiko knygos nurodyta, kad ją spausdino spaustuvė „Dimera“.

Nuvykęs nurodytu adresu V.Šustauskas teigia radęs tik kažkokį sandėlį, kur pardavinėjami baldai. Suradęs tikruosius spausdintojus Kaune, politikas sužinojo, kad leidėjas ir su jais neatsiskaitęs.

Politikas bandė konsultuotis su išmanančiais žmonėmis dėl knygų savikainos ir sužinojo, kad jo poezijos knygelės savikaina galėjo būti tik du litai, nors jam buvo pranešta, kad išleisti tokiai knygai reikia 4 litų.

Leidėją V.Šustauskui rekomendavo pažįstami. Jie tikino, kad tas leidėjas yra iki šiol leidęs brošiūrų, be to, nesąs aferistas.

Į teismą V.Šustauskas nesikreips, nes mėgsta viską išsiaiškinti iki galo pats.

Dabar 2 tūkstančiai poezijos knygų sudėtos Laisvės sąjungos būstinėje. Jų pardavinėti V.Šustauskas nebandė ir knygynams nesiūlė. „Tegu laukia rinkimų, gal sugraudinsiu žmones“, – sakė jis.

Rašo knygą apie mafiją

V.Šustauskas pasirengęs išleisti ir trečią knygą „Lietuva mafijos gniaužtuose“, bet šį kartą tikino geriau paskaičiuosiąs.

Maždaug 500 puslapių knygoje turėtų būti ne tik V.Šustausko parašyti tekstai, bet ir Saugumo departamento dokumentai, iliustruojantys jo mintis.

Būsimai knygai jis teigė surinkęs nemažai dokumentinės medžiagos bei nuotraukų.

Rėmėjų ieškosiąs tiktai parašęs tekstą, nes žmonės dabar nebepasitiki vieni kitais.

Skurstantį buvusį Seimo narį ir Kauno merą šiuo metu remia jo artimieji: seserys ir brolis.

V.Šustauskas pasakojo gyvenąs pas savo naują draugę, kurios neapsunkinąs.

Juk kostiumų prisipirko dar būdamas Seimo narys, valgo mažai, tik daug rūko.

Jis skolingas ir už išsimokėtinai pirktą mašiną, kurią sumaitojo avarijoje važiuodamas iš Klaipėdos su ką tik įgytu diplomu.

Politikas tvirtino bankui taip ir pasakęs: „Priimkite mane dirbti arba pasodinkite į kalėjimą. Kiek Lietuvos bankininkų pasėdėjo kalėjime ir išėjo niekam nieko nebeskolingi – ir aš atsėdėsiu“.

Išgirdęs apie žlugusį V.Šustausko verslo planą, žymus Lietuvos disidentas A.Terleckas tik nusijuokė: „Taip ir turėjo atsitikti. Iš to neuždirbsi niekada“.

Jis norėjo įsigyti V.Šustausko knygą, bet niekur jos nerado.

A.Terleckas pabrėžė, kad iš savo knygų leidybos nesitiki nieko uždirbti. Svarbiausia – kad knyga paplistų ir būtų skaitoma. Tačiau didelių nuostolių jis irgi nepatiria.

„Iš ko aš galiu patirti nuostolį, jei pinigų neturiu?

Kiek gaunu pensijos, tiek ir išleidžiu. Negaliu išleisti daugiau pinigų, nei jų turiu“,- aiškino jis.

Savo knygų leidimo buhalteriją A.Terleckas vadina sudėtinga. Dalį knygų politikas leidžia už savo pinigus. Jei padeda pažįstami, pardavęs knygų jis tuos pinigus grąžina.

Bet jeigu už visą knygos leidybą sumoka rėmėjai, A.Terleckas nemano turįs teisę tokią knygą pardavinėti.

„Jei žmogus sumokėjo – kodėl turiu uždarbiauti. Taip negalima“, – sakė jis. Tuomet tokia knyga yra dovanojama.

Kartais geri draugai paaukoja knygos leidybai po tūkstantį litų, tuomet jiems pinigų grąžinti nereikia, tai laikoma auka.

Bet tokių gerų draugų A.Terleckas sakė turįs nedaug.

Pinigai už knygų pardavimą niekada nepadengia išleistų jų leidybai lėšų. Knygos kaina nustatoma pasitarus su knygos platintoju. Jeigu knyga neperkama, ji grąžinama autoriui.

A.Terleckas nevengia savo knygų tiesiog padovanoti.

Šiuo metu A.Terleckas rengia savo prisiminimus ir tikisi juos išleisti iki metų pabaigos.

Prisiminimų knyga bus išleista už autoriaus lėšas.