Buto puošmena - aštriadančiai ropliai

Kaip jaustumėtės, jei sužinotumėte, kad daugiabutyje kaimynai augina tikrą krokodilą? Kad tame pačiame bute gyvenanti laukinė iguana minta pusės delno dydžio tarakonais, kurie kartais pragraužia maišelį ir išsilaksto pakampiais?

Tikriausiai imtumėte sapnuoti košmarus ir su baime laukti, kada krokodilas užaugs ir, išropojęs į koridorių, praris bent vieną daugiabučio gyventoją. O gal pulsite kamšyti kištukinius lizdus ir ventiliacijos angas, kad iguanos „maistas“ nepersikraustytų į jūsų butą?

Plėšrių ir egzotiškų gyvių šeimininkė 24 metų panevėžietė Ineta Zalatoriūtė kvatoja įsivaizduodama iš nuostabos ištįsusius kaimynų veidus, kai jie sužinos, koks zoologijos sodas yra įsikūręs jų pašonėje.

„Kai pirkau krokodilą, pardavėjas mane patikino, kad jis yra dekoratyvinis ir daugiau neturėtų augti. Tačiau kiek krokodilui metų, niekas iš gyvūnais prekiaujančios parduotuvės darbuotojų nežinojo.

O dėl iguanos mane perspėjo, kad per dažnai nešerčiau, nes ji pradės labai sparčiai augti. Ji laukinė ir pikta, nesiduoda paimama, kanda į ranką“, - pasakojo I.Zalatoriūtė.

Skambiname I.Zalatoriūtei ir prašome leisti pažvelgti į daugiabučio namo bute jau kelis mėnesius gyvenantį grėsmingą roplį.

Mieste sklando kalbos, kad aštriadantis I.Zalatoriūtės augintinis auga lyg ant mielių ir, ko gero, jau yra pavojingas ir pačiai šeimininkei.

Mergina susitikimo laiką kelis kartus atideda, aiškina nenorinti svetimų įsileisti į privačią erdvę. Dėl to tik sustiprėja įtarimas, jog krokodilas iš tiesų tapo pavojingas.

Juokdamasi mergina patvirtina, kad jos namuose iš tiesų yra gyvių, per porą mėnesių ūgtelėjusių 3-4 kartus, tačiau tai ne krokodilas.

Vos peržengus buto slenkstį į mus įsistebeilija dvi didžiulės žalios akys. Tai į trumpai kirptą ir šlapią ėriuką panašus korni-reksų veislės katinas Baisas.

Gyvūno kaklą puošia metalo ir rausvų akmenukų antkaklis. Baisas elgiasi visai ne katiniškai. Jis laksto aplinkui tarsi temperamentingas šunelis, kiša nosį artyn ir apuosto svečius, smalsiai lenda į fotografo kuprinę.

Neįprastas katino elgesys taip išmuša iš vėžių, kad trumpam užmirštame apsilankymo tikslą - krokodilą.

Baisas prašo dėmesio, tupia kartu ant sofos, letenėlėmis paridena rašiklį, pašiurena užrašų lapus, įkiša liežuvį į sulčių stiklinę. Galiausiai įsikandęs į dantis atsineša gabalą plastmasinės žarnelės ir jį paduoda šeimininkei.

I.Zalatoriūtė meta žarnelę tolyn, Baisas skuta jos ieškoti, suradęs vėl ateina nešinas grobiu dantyse.

Baisui treji metai. Tuo metu, kai I.Zalatoriūtė jį pirko, kornireksų veislės katinų Lietuvoje buvo vos vienas kitas. Dokumentus turinčio tokio gyvio kaina buvo apie 1000 litų.

Panevėžietė egzotiškos išvaizdos ir specifinio charakterio katiną pirko gerokai pigiau, nes nereikalavo kilmės liudijimo.

Augdamas Baisas šėliojo lyg mažas vaikas. Buvo įsigudrinęs šeimininkę nervinti nuo vonios lentynėlės piktybiškai numėtydamas daiktus. Letena nustumia ką nors, pažiū-ri kaip daiktas nukrenta į kriauklę, tada stumia ką nors kita.

Vienas iš keistų augančio Baiso triukų buvo įsibėgėjus šokti šeimininkei ant nugaros, įsitaisyti ant kupros ir iš ten stebėti aplinką.

Kartais Baisas vagiliauja. Bet ko neima, tik tai, kas jam atrodo gardu arba su kuo galima žaisti.

Kartą jis iš pirkinių krepšio išsitraukė visą metrą dešrelių, išvilko ant žemės ir kiekvieną sukandžiojo.

Trumpakailis katinas labai išrankus maistui. Ėda tik gerą sausą kačių maistą arba žalią karbonado mėsą.

Kol kalbamės, katinas tupi šalia ir smalsiai kraipo galvą. Nukreipus žvilgsnius į pagrindinę stilingai įrengto kambario puošmeną - 400 litrų talpos akvariumą, Baisas tą pačią minutę liuokteli ant jo.

Akvariume plaukioja keturios didžiulės žuvys. Dvi raudonai margintais šonais ir išverstomis akimis - agresyvūs ėdrūnai astronautai. Kitos dvi, storesnės ir didesnės, - tikrų tikriausios piranijos.

Beje, šioms neįprastai didelėms piranijoms tėra du mėnesiai. I.Zalatoriūtė pati stebisi, kad plėšrūnės taip greitai užaugo. Mergina juokiasi, jog piranijos ir yra tie augintiniai, didėjantys lyg mielinio pyrago tešla.

Akvariume plaukiojančios žuvys buvo pirmieji prieš 5 metus I.Zalatoriūtės įsigyti gyvūnai.

Mergina specialiai neketino namuose įsiveisti agresyvių ir keistų gyvūnų kolekcijos, tačiau taip nutiko, kad taikios ir gražios auksažvynės nudvėsė.

Tada I.Zalatoriūtė su draugu nusipirko didesnį akvariumą ir naujų žuvų. Senąjį bandė parduoti, tačiau jo niekas nepirko. Kilo mintis didelį storasienį stiklo indą paversti terariumu.

Iš pradžių mergina svajojo apie vėžliuką, tačiau draugas atkalbinėjo nuo minties auginti lėtapėdį visai neegzotišką gyvūną.

Iš pažįstamų išgirdusi, kad vienoje Vilniaus gyvūnų parduotuvėje parduodamas krokodilas, I.Zalatoriūrė užsidegė noru jį parsigabenti į savo namus.

„Kol apžiūrinėjome krokodilą, pardavėjas pasakė, kad šis roplys kuo puikiausiai sutaria su vėžliais. Aš jo paprašiau draugui nematant supakuoti ir vėžlį“, - mažą apgaulę atskleidžia pašnekovė.

Pasak I.Zalatoriūtės, krokodilas kainavo nebrangiai, tik 500 litų. Tiesa, dar pinigų reikėjo norint krokodilui įrengti gyventi tinkamą būstą.

Į terariumą per plaštaką pripilta vandens, padarytos dirbtinės salos, nuolat turi būti įjungta šildymo lempa, oro temperatūrą bei drėgmę reguliuojantys prietaisai.

Tame pačiame vandenyje plaukioja ir vėžlys. Abu gyvūnai kuo puikiausiai sutaria, vienas kito neužkabinėja.

Dar vienas tokio pat dydžio terariumas skirtas laukinei juodajai iguanai.

Šis I.Zalatoriūtės įnamis yra agresyvus ir piktas. Net pati gyvūnų šeimininkė ne visada gali iš stiklinio indo ištraukti augintinę, nes ši arba slepiasi iš medžio šakos ir akmenų padarytame būste, arba šnypščia ir kanda į ranką.

Nei iguana, nei vėžlys, nei krokodilas, nei tuo labiau piranijos bei astronautai juos prižiūrinčios ir šeriančios šeimininkės neskiria nuo svetimų žmonių.

Į klausimą, kam jai reikia augintinių, kuriems prižiūrėti sugaištama nemažai laiko, tačiau jie nesugeba parodyti nei dėkingumo, nei kitokių bendravimo ženklų, I.Zalatoriūtė atsako tik šypsena.

Jai ir kartu gyvenančiam draugui tiesiog yra gražu, kai namus puošia keisti gyventojai.

Niekas iš poros draugų nebijo jų augintinių. Paviešėti užsukusių pažįstamų nereikia specialiai užiminėti, jie iš karto eina prie gyvūnų.

Taip elgėsi ir mūsų viešnagės metu pas I.Zalatoriūtę užsukusi jos bendramokslė Lina. Mergina be jokios baimės ėmė į rankas krokodilą ir grožėdamasi glostė jo rauplėtą odą.

Beveik visi pas I.Zalatoriūtę užsukę svečiai prašo iš terariumo išimti aštriadantį roplį. Paleistas ant žemės krokodilas labai vikriai bėga tolyn.

Kai I.Zalatoriūtė krokodilą laiko rankose, katinas smalsiai kiša nosį artyn ir stebeilijasi į keistąjį namų gyventoją. Kol kas Baisas dar nė karto nebandė nagais grybštelėti roplio.

Žiūrint iš šalies atrodo, kad daug baisiau būtų, jei katiną grybštelėti dantimis sumanytų krokodilas.

Teiraujamės, kiek reikia lėšų, norint išlaikyti visą šį egzotišką ūkį.

I.Zalatoriūtė gūžteli pečiais, sako specialiai nė karto neskaičiavusi.

Maisto iguanai ir krokodilui pora važiuoja pirkti į Vilnių, nes mūsų mieste tinkamų produktų nėra.

Krokodilą ir iguaną maitinti reikia tik kartą per savaitę. Pagrindinis jų maistas - gyvos kirmėlės. Jas I.Zalatoriūtė laiko specialioje dėžėje, pjuvenų ir smėlio mišinyje.

Krokodilo delikatesas - tik ką gimę dar beplaukiai peliukai. Šio skanėsto roplys gauna ne visados, nes peliukai gerokai brangesni nei kitoks maistas. Vienas toks gyvūnėlis kainuoja 3 litus.

Kai I.Zalatoriūtė krokodilui ir iguanai perka kirmėles, pardavėjas jas irgi skaičiuoja vienetais. Viena gyva kirmėlė kainuoja 30 centų.

Iguanos skanėstas - gyvi tarakonai po 50 centų. Tačiau specialiai išvesta didžiųjų tarakonų rūšis vargu ar kada bepasieks I.Zalatoriūtės auginamos iguanos skrandį.

Kartą, savo augintinei nupirkę 100 įspūdingo dydžio tarakonų, I.Zalatoriūtė ir jos draugas patyrė šoką, kai pamatė, kad iguanos „maistas“ pragraužė maišelį ir išsilakstė po butą.

„Šansų, kad jie persikraustys pas kaimynus ir ims daugintis, nėra jokių.

Tie tarakonai kambario temperatūroje tuojau pat išgaišta. Tačiau daugiau nutarėme nerizikuoti“, - pasakojo mergina.