Jam antrą kartą panaikinus Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės „Lietuvos kurui“ buvo priteista daugiau kaip 28 mln. Lt, ši bendrovė apskundė iš jos naujųjų savininkų „Lukoil Baltija“ ir „Baltic Petroleum“ gardų kąsnį atėmusį sprendimą.
Vyriausybės Teisės departamento vadovo pavaduotojas Rimvydas Pilibaitis „Ekstrai“ pasakė, kad „Lietuvos kuro“ kasacinio skundo motyvai itin platūs - jiems išdėstyti prireikė 20 puslapių.
„Iš esmės vardijami vis tie patys motyvai, - paaiškino R.Pilibaitis. - Vyriausybės atsiliepimas jau pateiktas, tačiau bylos nagrinėjimas nepaskirtas. Nuojauta kužda, kad bus išnagrinėta po vasaros atostogų“.
Vyriausybės teisininkai atkakliai nepripažįsta valstybės skolos bendrovei, o jų argumentus svariai papildė Seimo Antikorupcijos komisijos, kuriai tuo metu vadovavo dabartinis teisingumo ministras Petras Baguška, 2006 metais atliktas tyrimas ir kai kurių dokumentų išslaptinimas.
Iki šiol „Lietuvos kuro“ byloje jėgos buvo išsidėsčiusios taip: Vilniaus apygardos teismas pripažino, neva valstybė už 1 litą aferistams parduotai bendrovei skolinga 28 mln. Lt - už valstybės kuro rezervo saugojimą 1992-1995 metais, Apeliacinis teismas šį sprendimą du kartus panaikino, o Aukščiausiojo teismo kolegija 2006 metų pradžioje panaikino Apeliacinio teismo sprendimą.
Per šiuos pusantrų metų pasikeitė Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus vadovai, todėl gali pasikeisti ir „Lietuvos kuro“ bylos vertinimas. Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko šio skyriaus pirmininku paskirto Č.Jokūbausko vadovaujama kolegija priėmė A.M.Brazausko medžioklės būrelio kolegai Ivanui Paleičikui palankų sprendimą. Ar pavyks užsitęsusią „Lietuvos kuro“ bylą užbaigti naujajai skyriaus vadovei J.Stripeikienei, karjerą padariusiai ne A.M.Brazausko, o V.Adamkaus pirmosios ir antrosios prezidentavimo kadencijų metu?