Muitininko kelias su įtarimų vingiais

Iš tiesų tokiais gerais darbo rezultatais negali pasigirti nė viena Lietuvos teritorinė muitinė. Per visą V.Bredulio vadovavimą šios muitinės nesudrebino nė vienas rimtesnis skandalas.

Tačiau yra ir antroji medalio pusė. Visus tuos metus apie V.Bredulį sklandė ir visiškai priešingos legendos. Apie milžiniškas naftos verslininkų dovanas (ne mažiau kaip 100 000 litų), apie tai, kad Šiaulių regione V.Bredulis yra ir dievas, ir karalius, kad jo nuomonės paiso tiek Šiaulių politinė (nesvarbu, kurios partijos), tiek teisėsaugos valdžia, tiek Lietuvos verslininkai.

Apie tai, kad per patikimus asmenis V.Bredulis valdo kelias firmas, kurių veikla priklauso nuo Šiaulių teritorinės muitinės. Viename anekdote teigiama: jei kartu „gramą daro“ Šiaulių apygardos prokuroras ir Šiaulių teritorinės muitinės vadovas ir vyrams pritrūksta degtinės, turbūt nesunku atspėti, kas pėdina į parduotuvę.

Reikia pripažinti, kad visos legendos - tiek gerosios, tiek blogosios - turi realų pagrindą. Vis dėlto Šiaulių muitinės veiklos sferoje buvo bene pelningiausia Lietuvos biudžeto gysla: „Mažeikių nafta“. Pridėkime didžiausią geležinkelio mazgą - Radviliškio geležinkelio stotį ir laikotarpį, kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, ir suprasime šių legendų ištakas.

Tačiau olimpinė ramybė Šiauliuose baigėsi praėjusių metų gegužės 15-ąją. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai darbo kabinete sulaikė V.Bredulį, iš verslininko paėmusį 1000 litų. Žaidimas „kas - ką?“ prasidėjo. Nors STT, motyvuodama tardymo paslaptimi, užsidengė tylos siena, „Ekstrai“ pavyko sužinoti, kokiais nusikaltimais (šiuo metu jų inkriminuojama 10) įtariamas pagarsėjęs muitininkas ir ką jis mano apie šiuos įtarimus.

Ši STT agentų operacija iškart sulaukė milžiniško atgarsio tiek visuomenėje, tiek tarp specialiųjų tarnybų. „Ekstrai“ pavyko išsiaiškinti, jog V.Bredulį sulaikius iki raudonumo įkaito STT vadovų telefonai. Pareigūno sulaikymo priežastis vienas per kitą siekė išsiaiškinti itin įtakingi Lietuvoje asmenys.

Tokiam šturmui telefonu STT buvo gerai pasirengusi. V.Bredulis buvo sulaikytas itin didelės konspiracijos sąlygomis ir po to dvi savaites buvo laikomas vienutėje Naujosios Akmenės ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose. Tačiau, praėjus šiam laiku, jis buvo tyliai paleistas į laisvę ir jo baudžiamoji byla po šiai dienai nebaigta. Tyrimo metu V.Bredulis kategoriškai atsisakė duoti bet kokius parodymus tardytojams, tačiau savo gynybos liniją sutiko atskleisti „Ekstrai“.

V.Bredulio sulaikymo operacijai STT agentai rengėsi itin kruopščiai. Beveik metus buvo sekamas kiekvienas jo žingsnis, klausomasi telefono pokalbių.

Maža to, STT technikai V.Bredulio darbo ir poilsio kabinetuose ištisą parą saugomoje Šiaulių teritorinėje muitinėje sugebėjo įmontuoti dvi slaptas vaizdo stebėjimo kameras. Ir sumontuoti taip, kad apsauga nė nekrustelėtų. „Galime didžiuotis Šiaulių STT padalinio spec. technikais: jie savo darbą puikiai išmano, - „Ekstrai“ sakė vienas STT pareigūnų, dėl suprantamos priežasties nenorėjęs skelbti savo pavardės. - Net ir mums kartais būna mįslė, kaip jie tai sugeba“.

Į pagalbą buvo pasitelkta ir Mokesčių inspekcija. Buvo patikrinta Bredulių šeimos metinė deklaracija, tačiau rastas tik vienas kabliukas: Breduliams pardavus lengvąjį automobilį su priekaba, tai deklaravo tik G.Bredulienė, nors, mokesčių inspektorių teigimu, lygiomis dalimis privalėjo deklaruoti abu sutuoktiniai.

Maža to, V.Breduliui mėginta inkriminuoti ir naudojimąsi prostitučių paslaugomis. STT agentai dėl to apklausė įtariamąsias „plaštakes“. Tačiau šių įtarimų kol kas patvirtinti nepavyko.

Apie rengiamą operaciją žinojo itin nedaug Šiaulių teisėsaugos pareigūnų: turint omenyje V.Bredulio ryšius, baimintasi informacijos nutekėjimo.

Galima spėti, kad net sankcijas klausytis telefono pokalbių, sekti V.Bredulį ir sumontuoti vaizdo aparatūrą davė ne Šiaulių apygardos, o kitas teismas. Ar ši konspiracija pasiteisino?

V.Bredulis buvo sulaikytas savo darbo kabinete, kai, STT agentų teigimu, iš UAB Šiaulių tiekimo bazės direktoriaus Artūro Volbiko paėmė 1000 litų kyšį. Kaip teigiama V.Breduliui pateiktuose įtarimuose, kyšis duotas už neteisėtą veikimą ir konsultacijas, nesuderinamas su Šiaulių teritorinės muitinės funkcijomis ir uždaviniais.

Į V.Bredulio kabinetą įsiveržę trys STT agentai pareiškė, kad muitinės pareigūnas yra sulaikomas. „Netrukus įėjo dar aštuoni žmonės, jie padarė kratą, o mane lyg didžiausią nusikaltėlį patupdė į vienutę, kur išlaikė 17 parų, - „Ekstrai“ sakė V.Bredulis. - Nežinau, apie kokį kyšį STT kalba, tuos 1000 litų paprasčiausiai pasiskolinau iš savo seno gero draugo A.Volbiko“.

A.Volbiko ir V.Bredulio šeimos ne tik draugauja 15 metų, bet ir V.Bredulio žmona su A.Volbiku yra dviejų firmų pagrindiniai akcininkai. (Tiesa, šių firmų veikla tiesiogiai susijusi su Šiaulių muitine, - aut.) „Jei tikėtumėme STT pareigūnais, kyšį paėmiau iš savo šeimos, - šyptelėjo V.Bredulis. - Juk tai ne pirmas kartas, kai skolinuosi pinigų iš A.Volbiko ir jis neturi jokių pretenzijų. Metų pabaigoje, kai suskaičiuojamas firmos pelnas, mano žmona visada su juo atsiskaito“.

Kaip STT agentai ir tikėjosi, sulaikius V.Bredulį jų vadovų kabinetuose pradėjo kaisti telefonai. Aukštas pareigas einantys muitinės (ir ne tik jos) vadovai stengėsi sužinoti, ką specialieji agentai surado sulaikę Šiaulių muitinės šefą. Tačiau tokiam šturmui telefonu STT buvo gerai pasirengusi ir jį pavyko atremti.

V.Breduliui inkriminuojamas ir dar vienas lygiai toks pat nusikaltimas, padarytas prieš du mėnesius. Tada jis darbo kabinete iš to paties A.Volbiko paėmė 3200 litų kyšį už „neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus“.

„Absurdas, - taip šį kaltinimą komentuoja V.Bredulis. - Tada pritrūkau grynųjų pinigų ir paprašiau A.Volbiko man paskolinti. Jis atvažiavo pas mane visas persigandęs ir pasakė, kad jį seka STT pareigūnai. Aš jį nuraminau, sakydamas, kad čia nieko baisaus, juk nieko nusikalstama nedarome. Kad mane seka, irgi žinojau ir mostelėjau ranka į palubėje paslėpta STT kamerą“.

Telšių rajone V.Bredulis turi kaimo sodyba, kuri irgi buvo atsidūrusi STT agentų taikiklyje. Ten stovi vagonėlis, kuriame Šiaulių teritorinės muitinės viršininkas - didelis povandeninio sporto mėgėjas - laiko nardymo įrangą.

„Šiam vagonėliui reikėjo apsauginių žaliuzių, todėl savo draugo Viktoro Vachterio pasiteiravau, kiek tokios žaliuzės galėtų kainuoti. Išgirdęs, kad apie 5000 litų, tikrai nenudžiugau, - teigė V.Bredulis. - Kaip ir daugelis žmonių, pabandžiau kainą sumažinti. Žaliuzės buvo nupirktos V.Vachterio firmos vardu 18 procentų pigiau. Tuos pinigus - 4400 litų iškart grąžinau. V.Vachterį pažįstu jau daugybę metų, su juo esame nardymo fanatikai, po vandeniu dalijamės oru. Negi jį galiu reketuoti?“

Tačiau STT pareigūnai yra kitos nuomonės. Jie įsitikinę, kad tokiais veiksmais V.Bredulis sulaužė duotą priesaiką ir diskreditavo muitinės viršininko vardą, pareigūno garbę ir orumą, pasitikėjimą valstybine institucija.

Dar mįslingesnė istorija atsitiko dėl V.Bredulio sodyboje prie vėliavos stiebo stovinčio inkaro. STT agentų tvirtinimu, gaudamas šį inkarą, kurio vertė 1500 litų, iš verslininkų R.Tamulionio ir A.Volbiko, muitinės pareigūnas padarė didelę žalą valstybei.

Anot V.Bredulio, šie abu jo draugai jau seniai žinojo, kad jis savo sodybai ieško dekoracijos - laivo inkaro. „R.Tamulionis tokį inkarą pamatė Joniškyje esančioje metalo laužo supirktuvėje. Paskambino man ir paklausė, ar noriu, - pasakojo „Ekstrai“ V.Bredulis. - Atsakiau teigiamai. Kito draugo firmos mikroautobusu inkaras buvo atvežtas į mano sodybą. Tiek R.Tamulionis, tiek A.Volbikas iškart paimti pinigus atsisakė, sakydami, kad susirokuosime metų pabaigoje. STT man net sugebėjo inkriminuoti 70 litų žalos - tiek kainavo benzinas mikroautobusui“.

Kita keista istorija, susijusi su V.Bredulio sodyba, - metaliniai laiptai, esantys tvenkinyje. Juos V.Bredulis pastebėjo vieno Šiaulių sporto klubo užkaboriuose. „Klubo vadovo, savo gero draugo, paklausiau, ką jis ruošiasi daryti su šiais laiptais. Jis atsakė, kad niekaip neprisiruošia išmesti jų į metalo laužą. Kai paklausiau, ar galiu juos paimti, draugas net apsidžiaugė - jam bus mažiau vargo“, - tvirtino V.Bredulis.

STT agentai ir Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius laiptų klausimu turi savo nuomonę. Prieš mėnesį jie kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą prašydami pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą V.Bredulio ir jo žmonos Gintilės turtui: „metalinėms kopėčioms, skirtoms įlipti ir išlipti iš vandens telkinio...“ Teismas šį prašymą patenkino.

Su V.Bredulio sodyba susijusi ir dar viena istorija. 2005 metų lapkričio mėnesį V.Bredulis už 7500 litų, kuriuos pasiskolino iš to paties A.Volbiko, įsigijo traktoriuką - žoliapjovę ir ją laikė A.Volbiko firmos sandėlyje. STT nuomone, šiais savo veiksmais V.Bredulis taip pat padarė daug žalos valstybei ir sumenkino muitinės autoritetą.

Pats V.Bredulis šį nusikaltimą atrėmė taip: „Važiuodamas automobiliu per Šiaulius, pastebėjau iškabą, kad žoliapjovės parduodamos taikant dideles nuolaidas, nes artėjo žiema. O man sodyboje tokia žoliapjovė buvo labai reikalinga. Kadangi tiek pinigų neturėjau, paskambinau A.Volbikui ir paprašiau padėti. Jis sutiko ir per savo vairuotoją perdavė reikiamą sumą. Šią skolą A.Volbikui grąžinau. O tai, kad STT mane daro nusikaltėliu dar ir dėl to, kad žoliapjovę per žiemą laikiau A.Volbiko firmos sandėlyje, komentarų vargu ar reikia“.

Keli kaltinimo epizodai tiesiogiai susiję ir su itin aukštus postus užimančiais Lietuvos pareigūnais. „Ekstra“ jau rašė apie „sūpynių“ istoriją, kai STT agentai, klausydamiesi V.Bredulio pokalbio su A.Volbiku apie dovaną Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui generolui Sauliui Stripeikai, supainiojo terminus ir pokalbyje minimas „sūpynes“ - viskio butelį - palaikė vaikiškomis sūpynėmis.

Dėl šios dovanos S.Stripeika buvo iškviestas į STT ir apklaustas kaip liudytojas. Įdomiausia, kad S.Stripeikai, skirtingai nei V.Breduliui, jokių įtarimų nėra pareikšta, nors jis privalėjo šią dovaną deklaruoti savo metinėje pajamų deklaracijoje. Beje, V.Bredulis ir S.Stripeika - taip pat geri draugai: ilgą laiką vienas jų vadovavo Šiaulių muitinei, kitas - Šiaulių pasieniečiams.

Panaši istorija ir dėl Lietuvos muitinės vadovo Rimučio Klevečkos. Tada teritorinių muitinių vadovai susimetė pinigus ir jubiliejaus proga savo vadui padovanojo skystųjų kristalų televizorių. Kilus skandalui, R.Klevečka šios dovanos demonstratyviai atsisakė, teigdamas, kad ji toliau jo priimamojo nebuvo patekusi.

Keista, kad į tokį Lietuvos muitinės vadovo melą nereagavo tie patys STT pareigūnai. Mat jie tiksliai žinojo - matė savo akimis, kad dovana jau buvo atsidūrusi R.Klevečkos namuose. Šiuo atveju liko tik vienas kaltinamasis - V.Bredulis, mat jis pinigų dovanai skolinosi iš to paties A.Volbiko.

„Ekstra“ jau rašė, kad, tirdami V.Bredulio veiklą, STT agentai apklausė ir Lietuvos kariuomenės, ir karinio jūrų laivyno vadus, norėdami išsiaiškinti, ar tikrai V.Bredulis sumokėjo už kareivišką košę ir jūreiviškus makaronus, kuriais muitininkai buvo vaišinami profesinės dienos proga.

Tačiau antruoju patiekalu STT agentai neapsiribojo. Jie kruopščiai ištyrė ir deserto istoriją. Mat šventės proga muitinės vadovas įpareigojo V.Bredulį parūpinti 10 kilogramų šokoladinių saldainių, kurie būtų įvynioti į popieriukus su muitinės atributika. Lėšų buvo skirta iš muitinės biudžeto, tačiau STT įtarė, kad ir už šiuos saldainius V.Bredulis nesumokėjo. Kaip daiktinis įrodymas buvo renkami saldainių popieriukai, o apklausti buvo iškviestas pats muitinės šefas R.Klevečka.

Galima spėti, jog bene rimčiausi kaltinimai V.Breduliui yra susiję su baldų bendrove „Venta“ ir jos vadovu Vyteniu Šopiu. STT agentams pavyko išsiaiškinti, kad V.Bredulis iš šios bendrovės, kurios veikla nemažai priklauso nuo Šiaulių teritorinės muitinės, įsigijo sodo baldus ir pastatė juos savo sodyboje. Baldų vertė - keli tūkstančiai litų. Maža to, V.Breduliui baldai į sodybą buvo nemokamai atgabenti bendrovės transportu.

STT agentų surinkta medžiaga rodo, kad V.Bredulis su V.Šopiu ne kartą telefonu aptarinėjo baldų gamybos eigą, todėl kiek neįtikinamai atrodo, kaip šią istoriją aiškina pats V.Bredulis. Anot jo, baldų istorija prasidėjo, kai pas jį į svečius pasiprašė V.Šopys. „Aš jam pasakiau, kad su mielu noru priimsiu jį sodyboje, tačiau neturiu kur pasodinti, - „Ekstrai“ tvirtino V.Bredulis. - V.Šopys man pasakė, kad jokių problemų nebus, nes jis turi nereikalingų baldų komplektą“. Nepaisant šio pasiaiškinimo, STT tiksliai nustatė, kad baldai buvo nauji.

Tai - beveik visi kaltinimai, inkriminuojami V.Breduliui. Reikia pripažinti - mažoka. „Deja, taip, - neoficialiame pokalbyje pripažino ir vienas STT pareigūnų, kurio pavardė „Ekstrai“ žinoma. - Tačiau tikimės, kad šių faktų pakaks V.Bredulio kaltei įrodyti. Prisiminkime, kuo buvo įtariamas JAV gangsteris Alas Capone ir už ką jis buvo nuteistas“.

Nors kaltinimai iš pirmo žvilgsnio atrodo ir nerimti, juos sieja vienas ryšys. Beveik visi kyšio davėjai ar nemokamų paslaugų teikėjai tiesiogiai susiję su V.Bredulio vadovaujama Šiaulių teritorine muitine, nuo kurios daug priklauso jų verslo sėkmė. Kas norės pyktis su tokiu įtakingu žmogumi ir žlugdyti savo verslą?

Be to, ore kybo klausimas - kiek glaudžiai muitinės vadovo šeima ir artimiausi draugai gali būti susiję su Šiaulių teritorinės muitinės veikla? Gal ne veltui kaltinamajame akte nuolat kartojamos frazės, kad tokia savo veikla V.Bredulis ne tik diskreditavo muitinės tarnybą, bet ir pažeidė sąžiningos konkurencijos principus, savo pažįstamiems galėjo teikti informaciją apie rengiamus muitinės tarnybos reidus.

Šioje istorijoje į akis krinta ir ta aplinkybė, kad V.Bredulis visais jam inkriminuojamais atvejais teigė neturėjęs grynųjų pinigų, todėl ir skolindavosi iš draugų. Kiek keistoka situacija, todėl ne veltui „Ekstra“ V.Bredulio tiesiai šviesiai paklausė, kaip jis, muitinės vadovas, - ir be pinigų. „Visus laisvus pinigus esame investavę, jie sukasi. Be to, juk skolindavausi iš žmonos verslo partnerio, tai negi pats save apvaginėju? O gal man tikrai reikėtų sunerimti, nes per apklausą taip ir nesugebėjau atsakyti į tardytojo klausimą: ar turiu žmonos leidimą naudotis jos pinigais“, - pasiaiškino V.Bredulis.

P.S. Muitinės departamentas baigė tikrinti V.Bredulio veiklą. Rašte, kurį pasirašė muitinės šefas R.Klevečka, apie buvusį Šiaulių teritorinės muitinės viršininką nėra nė vieno blogo žodžio. Vien tik liaupsės. Toks įtariamojo, nuo pareigų nušalinto muitininko darbo įvertinimas STT pareigūnams buvo netikėtas ir sukėlė lengvą šoką. Taigi žaidimas „kas - ką“ tęsiasi...