„Mes ilgą laiką laikėmės šios pozicijos atžvilgiu tikrai labai
korektiškai, tikėdamiesi, kad Rusija žengs kažkokius žingsnius, tačiau to
nebuvo padaryta“, - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.
Jis komentavo Lietuvos ketinimus vetuoti ES ir Rusijos
bendradarbiavimo susitarimą gegužės 18 dieną Samaroje vykstančiame ES ir
Rusijos vadovų susitikime. Lietuva neslepia nepasitenkinimo, kad Rusija
pernai liepą nutraukė naftos tiekimą į Mažeikius naftotiekiu „Družba“.
„Buvo tikimasi, kad vienoks ar kitoks atstatymas šio tiekimo turi
įvykti - buvo žadama, tačiau dabar Lietuva vertina, kad tai neatitinka
susitarimo rėmų, energetikos chartijos ir kitų dalykų (...). Sunku pasakyti,
kaip Rusija į tai reaguos - mano požiūriu, Rusijos interesas yra būti
patikima energetikos šaltinių tiekėja, ir to tikisi visi ES partneriai.
Manau, kad būtent tokiais susitarimais turėtų būti pagrįsta pati sutartis“,
- kalbėjo Lietuvos premjeras.
Pasak G.Kirkilo, Lietuvą palaiko Lenkija, o prieštarauja „ne tiek daug
valstybių“, tačiau jų pozicijos dar derinamos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, pirmadienį
Briuselyje dalyvavęs ES užsienio reikalų ministrų posėdyje, pareiškė
manantis, kad be konkrečių pozityvių žingsnių iš Rusijos pusės tvirtinti
mandatą dėl naujos ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties būtų pernelyg
anksti.