Liepos pabaigoje Lietuvoje gali apsilankyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos atstovas, Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos vadovas Modestas Kolerovas.
Šio politiko pavardė politiniuose kuluaruose itin dažnai minima pastaruoju metu.
Spėjama, kad M.Kolerovas galėjo būti vienas pagrindinių Estijos įvykių scenarijaus autorių.
Mūsų šalyje Rusijos politikas yra lankęsis ir pernai.
Vienu įtakingiausių Kremliaus ideologų laikomą M.Kolerovą į Vilniaus forumą vietoj savęs buvo atsiuntęs pats V.Putinas.
Pinigų jau skyrė Vyriausybė
Šįkart į Lietuvą M.Kolerovą pakvietė Geopolitinių studijų centro vadovė Greta Tučkutė.
Paklausta, kodėl į centro rengiamą Vasaros akademiją pranešėju pakvietė M.Kolerovą, G.Tučkutė sakė, kad būtų naudinga išgirsti jo poziciją ir dėl Estijos įvykių, ir kitomis temomis.
Vasaros akademijos tvarkaraštyje M.Kolerovo pavardė įrašyta diskusijoje tema: „Trečiųjų šalių vaidmuo sprendžiant konfliktus. Ar trečiosios šalys kišasi į konfliktus dėl humanitarinių priežasčių ar dėl savanaudiškų tikslų, tokių kaip naudojimasis energijos ištekliais, teritorijos ar įtakos plėtra?“
G.Tučkutė prašė kol kas nerašyti apie M.Kolerovą: „Palaukite bent porą savaičių. Dar nesu tikra dėl renginio finansavimo. Jeigu parašysite, kad atvyksta M.Kolerovas, jis gali apsigalvoti“.
Redakcijos žiniomis, G.Tučkutės rengiamai Vasaros akademijai 30 tūkstančių litų iš savo rezervo jau skyrė Vyriausybė.
Į Lietuvą mielai atvyktų
„Pirmasis, kuris mane pakvietė šiemet atvykti į Lietuvą, buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas, mano bičiulis Raimundas Lopata.
Kai jis man prieš porą savaičių skambino, sakiau, jei atsiųs kvietimą, būsiu laimingas galėdamas atvažiuoti“, – „Lietuvos rytui“ vakar sakė M.Kolerovas.
- Tačiau jūs esate pakviestas dalyvauti ir Geopolitinių studijų centro rengiamoje Vasaros akademijoje.
- Esu už tai, kad mes bendrautume ir aptartume įvairius klausimus. Tačiau kadangi mane dar kvietė ir R.Lopata, tai, matyt, teks pas jus apsilankyti net du kartus.
Ketina būti rusiškai atviras
- Apie ką ketinate Lietuvoje diskutuoti?
- Esu atviras bet kokiai temai ar diskusijai.
- Tačiau Lietuvoje jau svarstoma, ar apskritai verta jus įsileisti ir išduoti vizą. Spėjama, kad jūs esate vienas Estijos įvykių scenarijaus autorių.
- O ar tie įvykiai kaip nors susiję su Lietuva?
- Taip, nes Estija mūsų kaimynė.
- Ne, Estija – ne jūsų kaimynė. Argi jūs turite bendrą sieną? Estija tokia pat jūsų kaimynė kaip ir Vokietija.
- Lietuvą su Estija sieja ne bendra siena, o istorija.
- Jūsų istorija su Estijos istorija neturi nieko bendra. Ji labiau sietina su Lenkija. Taigi, atsakydamas į jūsų klausimą, norėčiau pabrėžti, kad tai, kas atsitiko Estijoje, padarė jos piliečiai. Su tais įvykiais nesu susijęs.
Taip pat manau, kad tai, kas vyko ir tebevyksta Estijoje, ne kas kita, o sąmoningi jos vyriausybės veiksmai siekiant suskaldyti visuomenę.
Esu įsitikinęs, kad Estijos valdžios sprendimas perkelti Bronzinio kario paminklą iš Talino centro į kapines įžeidė ir JAV, ir Prancūziją, ir Jungtinę Karalystę. Juk ant paminklo yra užrašas: „Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti“.
Todėl Europos Sąjunga oficialiai ir neremia Estijos.
- Tačiau ES juk Estijos pusėje.
- Parodykit pirštu man, kaip tai išreikšta? Juk norite, kad ES savo palaikymą išdėstytų kokioje nors deklaracijoje? Bet, kaip matome, jos nėra.
V.Putinas dar neatleido
- Buvo kalbama, kad prezidentas V.Putinas jus atleido iš darbo. Ar tai – tiesa?
- Ne, tai – netiesa. To paties manęs neseniai klausė ir R.Lopata, bet aš jį nuraminau.
- Sankt Peterburge su V.Putinu gyvenote viename name ir buvote kaimynai. Gal tai lėmė, kad jūs dabar dirbate kartu?
- Mes nebuvome kaimynai. Dirbu V.Putino komandoje todėl, kad jis mane paskyrė.
Nemėgsta kompozitorių
Pasibaigus pokalbiui ir pradėjus atsisveikinti, M.Kolerovas panoro dar pasikalbėti.
- Primygtinai jūsų prašau – būkite sąžininga. Parašykite tik tai, apie ką aš kalbėjau, – prabilo pašnekovas. – Jei ten Lietuvoje bus organizuojama Vasaros akademija, mokykla ar pionierių stovykla, būsiu labai laimingas galėdamas joje dalyvauti ir kalbėti. Man labai svarbu kalbėtis, o jūs, kompozitoriai, kalbėtis nenorite.
- Kokius kompozitorius turite galvoje?
- Visi tie konservatorijos auklėtiniai, – nusikvatojo M.Kolerovas. – Kompozitoriai turi būti kompozitoriais, o istorikai istorikais.
Į politiką gali eiti tie, kurie moka vadovauti, pavyzdžiui, didžiuliam miestui. Aš tokios patirties neturiu, todėl save laikau tik techniniu darbuotoju.
O Artūras, mano supratimu, rimtas žmogus. Artūras Zuokas.
Draugas diskutuoti nenori
Paklaustas, ar vasarą ketina susitikti su M.Kolerovu, R.Lopata šyptelėjo: „Kai vyks Vasaros akademija, atostogausiu su šeima. O jei neatostogaučiau, vis tiek į renginį nevykčiau“.
Profesorius neneigė, kad yra kvietęs Kremliaus atstovą atvykti į Lietuvą: „Kai išgirdau, kad V.Putinas atleido iš darbo M.Kolerovą, paskambinau jam ir pakviečiau. Mūsų diskusija būtų tema – tu manęs nenupirksi, o aš – tavęs“.