Teismas domisi, ar nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teisė į
privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą proceso dėl pareiškėjo išsiuntimo iš
Lietuvos kontekste.
Pasak Teisingumo ministerijos, šiuo požiūriu yra reikšmingas tariamas
tęstinis pareiškėjo situacijos netikrumas, atsižvelgiant į tai, kad 2004
metų sausio 9 dieną Migracijos departamento pradėtas procesas dėl pareiškėjo
išsiuntimo iš Lietuvos iki šiol nėra pasibaigęs.
Šiuo metu administracinė byla dėl Rusijos piliečio J.Borisovo
išsiuntimo iš Lietuvos ją nagrinėjančio Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2007 metų balandžio 23 dienos nutartimi buvo sustabdyta, kol savo
sprendimą analogiškose bylose priims Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas kaip tgik antradienį išaiškino, kad Valstybės
tarnybos paslapčių įstatymas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas
neprieštarauja Konstitucijai.
Teisingumo ministerija daro prielaidą, kad pareiškėjo skundus dėl
tariamų kitų Konvencijos 6 (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), 7 (nėra
bausmės be įstatymo), 10 (saviraiškos laisvė), 13 (teisė į veiksmingą
teisinės gynybos priemonę), 14 (diskriminacijos dėl naudojimosi Konvencijos
pripažintomis teisėmis ir laisvėmis uždraudimas) straipsnių pažeidimų
teismas, remdamasis Konvencijoje nustatytais nepriimtinumo kriterijais,
atmes, nes dėl jų klausimų
Vyriausybei nebuvo pateikta.
J.Borisovo skundas yra vienas iš 300, kuriuos per metus Europos
žmogaus teisių teismas gauna iš Lietuvos ir vienas iš 50-ties tūkstančių,
gaunamų iš visų kitų valstybių.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama
sraigtasparnių remonto bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R.Pakso kampanijai 1,2
mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka
suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per
rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos nuo 2004-ųjų mėgina Migracijos
departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga.
Joje teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį
Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino
tuometiniam prezidentui R.Paksui.
2005-ųjų gruodžio 19 dieną, kada teismas įpareigojo migracijos
pareigūnus išduoti leidimą J.Borisovui gyventi Lietuvoje, teismo sprendime
buvo rašoma, kad išsiuntus jį iš Lietuvos būtų nepagrįstai apribotos Rusijos
piliečio teisės į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo vaikų teisė būti
neatskirtiems nuo tėvo.
Teismo sprendime buvo teigiama, kad šis Rusijos pilietis Lietuvoje
turi nekilnojamojo turto, gauna lėšų iš teisėto pragyvenimo šaltinio, čia
gyvena jo žmona, nepilnametė dukra, o sūnus tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Trečiuoju asmeniu byloje dabar įtrauktas ir Valstybės saugumo
departamentas (VSD).
VSD į bylą įtrauktas pasikeitus Užsieniečių teisinės padėties
Lietuvoje įstatymui - nuo šiol dėl bet kurio asmens išsiuntimo iš Lietuvos į
teismą turi kreiptis VSD. Iki tol į teismą dėl asmens išsiuntimo kreipdavosi
Migracijos departamentas.