Idėja ne originali ir net nedrįsiu jos savintis, nes ji kilo ne mano, o Lietuvos šviesios ateities – studentijos – galvose. Dar prieš pusmetį nebūčiau patikėjęs, kad R.Pakso svita grįš valdyti Vilnių, dabar jau nebestebina ir faktas, kad su liberaldemokratais ranka rankon dirba studentai (Sic! Ne visi!).
“Ar tai, kas priimtina Europos Sąjungai, turi būti priimtina ir mums?”, - vienos televizijos žinių laidoje klausė studentė Ada Kulbickaitė.
Ir čia – Eureka! – tapo šviesu: išties – ar turi būti? O jeigu nepriimtina, tai ar neturėtume to aiškiai pasakyti ir per Europos kultūros sostines renginius pademonstruoti savo “tautines tradicijas”?
“Tautinės tradicijos” – taip pat ne mano išradimas, o citata iš studentų, tarp kurių ir minėtoji A.Kulbickaitė, kreipimosi-klausimų-tirados garbiems Lietuvos vadovams (be premjero ir Seimo pirmininko, tik prezidentas buvo pamirštas – gal šis atvykėlis iš už Atlanto persisėmęs liberalizmais, todėl nesupranta mūsų “tautinių tradicijų”?).
Be vadovų likusiems “Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009” programos kūrėjams šis kreipimasis turėtų tapti išganytomis gairėmis tamsiuose klystkeliuose. Jiems tereikėtų nuosekliai atsakyti į kiekvieną iškeltą klausimą.
Pavyzdžiui, klausimas: “Ar agresyvi, prikišama (kursyvu – L.D.) homoseksualių nuostatų bei gyvenimo būdo propaganda padidina kitus gyvenimo būdus pasirinkusių asmenų palankų požiūrį, o gal tik priverčia tradicinės orientacijos asmenis savo nuomonės nereikšti viešai, gilindama vidinę, kur kas pavojingesnę, netoleranciją?”
Jokios agresyvios propagandos! Vilnius – taikos miestas. Ištraukime visus geravalius tradiciškai mąstančius žmones iš jų homoseksualų užguitos kontempliacijos, pristatykime visame mieste bačkų, ant jų pastatykime merą J.Imbrasą, studentę A.Kulbickaitę, parlamentarą E.Klumbį, iš Šiaulių atvežtą M.Murzą ir visus kitus “tradicinės orientacijos žmonės”, besijaučiančius prislėgtais gėjų dominavimo.
Klausimas: “Ar nėra aklai įgyvendinamos ES nuorodos, kurios neatitinka Lietuvos socialinės situacijos ir kultūrinių ypatybių? Ar valstybė šiuo atveju gina tautines ir kultūrines tradicijas, ką įsipareigojo tautai agitacijos už stojimą į ES metu?”
Nesu tikras, kas vadinama “socialine situacija ir kultūrinėmis ypatybėmis”, todėl reikia pasiremti statistika: 61 proc. Lietuvos gyventojų purtosi nuo minties, kad galėtų priklausyti organizacijai, kuri turi homoseksualių narių; 51 proc. nerinktų kandidato į Seimą ar savivaldybės tarybą, jei jis atvirai pripažintų savo homoseksualumą; o 47 proc. gyventojų mano, jog homoseksualizmas yra liga.
Socialinė situacija aiški, todėl vykdydami “įsipareigojimus tautai” ES liberalaus baubo akivaizdoje turėtume mažų mažiausiai išleisti šviečiamąją knygą, įrodančią homoseksualizmo ligos – kaip maro atmainos – keliančią grėsmę ir atskleidžiančią būdus, kaip organizacijoje atskirti homoseksualų slapuką. O Seimą įpareigoti priimti įstatymo pataisas, jog kiekvienas kandidatas į bet kurį politinį postą savo anketoje privalo nurodyti lytinę orientaciją.
Tolimesnis žingsnis būtų visuotinė homoseksualų liustracija, juk negalime leisti, kad jie dirbtų šalia “tradicinės orientacijos žmonių”.
Klausimas: “Kokių priemonių bus imamasi, kad nebūtų pažeisti strateginiai valstybės interesai gerinti demografinę situaciją?”
Išties negi leisime išnykti tokias trapias ir subtilias tradicijas puoselėjančiai tautai? Kultūros sostinėje turi išdygti “greito pasimatymo” palapinės. Kam jos būtų skirtos, kiekvienas demografijos specialistas puikiai nutuokia.
Taip pat turėtume panaikinti celibatą, o iš vienuolynų išvaikyti Dievo sužadėtines. Kiek gražių vyrų ir moterų nuvysta nepalikę palikuonių! Viengungiams ir senmergėms uždėti milžiniškus mokesčius, o iš parduotuvių ir vaistinių pašalinti visas kontracepcijos priemones. Dauginkimės laisvai ir nevaržomai – tauta žūsta!
Klausimas: “Ar siūlytumėte pedagogams organizuoti moksleivius stebėti viešos akcijos „Mes už visas gyvenimo spalvas“ dalyvių paradą? Ar tokiu atveju reikia gauti raštišką tėvų sutikimą?”
Šias akcijas pakeis tvirtų tradicinių šeimų eitynės, o mero pavedimu moksleiviai pamokas turės iškeisti į jų privalomąjį stebėjimą.
Kreipimosi autoriai pamiršo paminėti planuotas reklamas ant troleibusų, skatinančias tariamą toleranciją homoseksualams. Jei jau reklamų maketai parengti, gaila išmestų pinigų. Todėl reiktų tik pakeisti užrašus į “Gėjus negali būti policininkas” ar “Lesbietė negali būti mokytoja”.
“Tautinės tradicijos” sužydės visomis spalvomis. Gal net 80 mln. litų investuoti neteks. Tik kažin kas po to, be liberaldemokratų ir studentų-tradicionalistų, norės gyventi Vilniuje?