Rusijos stačiatikių Bažnyčios galva, patriarchas Aleksijus II, kuris
vadovaus jungtinei Bažnyčiai, ir Niujorke reziduojantis Rusijos stačiatikių Bažnyčios užsienyje vadovas metropolitas Lavras per iškilmingą ceremoniją
Kristaus Išganytojo katedroje pasirašė susitarimą dėl Bažnyčių
susivienijimo.
„Šiuo Aktu atkurta kanoninė bendrystė autokefalinėje Rusijos stačiatikių Bažnyčioje", - rašoma akte.
Dešimtys dvasininkų stovėjo šalia, kai liturginiais drabužiais
vilkintys Aleksijus II ir Lavras pasirašė aktą ir apsikabino.
Tada V.Putinas išėjo į priekį priimti Aleksijaus II sveikinimo už
„tarnybą tikėjimui ir šaliai".
Rusijos lyderis, buvęs KGB karininkas, kuris dabar viešai rodo, kad
yra krikščionis, sakė, kad šis susivienijimas yra šalies atgimimo momentas.
„Rusijos nacionalinis pakilimas, Rusijos vystymasis neįmanomi
nesiremiant į istorinę ir dvasinę mūsų liaudies patirtį", - sakė V.Putinas,
kurio kalbą transliavo valstybinė televizija.
Pagal susitarimą dėl Bažnyčių susivienijimo, kuris tapo įmanomas 1991
metais žlugus Sovietų Sąjungai, į Rusijos stačiatikių Bažnyčią sugrįžo beveik
pusė milijono tikinčiųjų ir baigėsi dešimtmečius trukę kaltinimai dėl
bendradarbiavimo su bolševikų režimu.
Rusijos stačiatikių Bažnyčią užsienyje įsteigė dvasininkai, kurie pabėgo
iš Rusijos dėl bolševikų revoliucijos. Bažnyčia nuo Maskvos patriarchato
atsiskyrė šiam 1927 metais deklaravus paklusnumą sovietų valdžiai.
2003 metais, po dešimtmečius trukusio priešiškumo, kontaktai tarp šių
Bažnyčių buvo oficialiai atnaujinti ir abi jos sutiko minėtą 1927-ųjų
deklaraciją pavadinti „tragišku kompromisu".
Bažnyčių susivienijimas reiškia svarbią simbolinę pergalę prezidentui
V.Putinui, kuris stačiatikių Bažnyčią laiko svarbiu posovietinės Rusijos
visuomenės ramsčiu ir skiria daug dėmesio Rusijos kultūros propagavimui
užsienyje.
Susitarimas buvo parengtas pernai, kai per konferenciją San Franciske
už jį balsavo 150 delegatų iš Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Australijos,
Europos ir buvusių sovietinių respublikų.
Tačiau kai kurie išeivijos dvasininkai nepritaria susivienijimui ir
įtaria kai kuriuos sovietų laikais dirbusius ortodoksų dvasininkus
bendradarbiavus su KGB.
Maskvoje Bažnyčių susijungimas vertinamas kaip istorinis įvykis. Prieš
ceremoniją Kristaus Išganytojo katedroje, kuri prasidėjo 9 val. 30 min.
vietos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku, prie įspūdingų bronzinių katedros
durų buvo nusidriekusi ilga šventiškai pasipuošusių tikinčiųjų eilė.
„Visi turime džiaugtis dėl šio susivienijimo, nes ortodoksai turi būti
kartu", - sakė 47 metų lopšelio auklėtoja Svetlana Novolodskaja.
Prieš pirmąsias po beveik 90 metų bendras abiejų Bažnyčių vadovų
pamaldas katedroje buvo klausoma išpažinčių, o užsienio parapijų atstovai,
kurių daugelis Rusijoje lankosi pirmą kartą, apžiūrinėjo katedros
interjerą.
Metropolitas Lavras į Maskvą atskrido antradienį. Jį atlydėjo dešimtys
kunigų, diakonų ir choristų, kurie taip pat dalyvavo ceremonijoje.