Pats politikas interviu Lietuvos radijui teigė nedrįstantis spręsti, ar taip galima kalbėti apie vieną žmogų.
„Juk tai valstybės gyvenimo laikotarpis. O jame man teko tam tikra dalia, tam tikras darbas, kurį, man atrodo, sąžiningai dirbau“.
Kas šioje ilgametėje veikloje Jums buvo svarbiausia?
Svarbiausia – pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Manau, kad ne tik aš, bet ir kiti šio tikslo siekia. Tik metodai skiriasi.
Tuomet, kai Lietuva išėjo iš Tarybų Sąjungos, atgavo nepriklausomybę, buvo, sakyčiau, nepavydėtinos ekonominės padėties, tad visos pastangos buvo skiriamos pagerinti žmonių gyvenimą.
Tai sudėtingiausias metas Jūsų biografijoje?
Turbūt taip. Sudėtingas buvo ir prezidento, bet ypač sudėtingas buvo premjero laikotarpis nuo 2001 iki 2006 metų, kai visa Lietuva daug nuveikė.
Iki 2004 m. laikas buvo labai įtemptas – pasirengimas, derybos dėl Europos Sąjungos.
Dalyvaudama kitose tarptautinėse organizacijose Lietuva per tuos metus tapo visateise europine valstybe ir pasaulinės bendruomenės tikrąja nare.
Koks galėtų būti ilgamečio lyderio pasitrakimo iš Socialdemokratų partijos ir lyderių kaitos poveikis? Patirtis rodo, kad tai nėra paprastas dalykas. Ar pasirinkote tinkamą laiką pasitraukimui?
Kas čia gali būti teisėjas ir pasakyti, kada tinkamas laikas? Kita vertus, ar galėčiau padaryti kokią nors didesnę įtaką, neidamas jokių oficialių pareigų ir būdamas tik partijos pirmininku?
Manau, atvirkščiai. Jeigu ateis partijos vadovybės žmonės, kurių pareigos – valstybinės, jie galės padaryti daugiau. Jeigu vieningai sieksime tikslų, kurie išdėstyti mūsų programose, tai partija įgis dar didesnį žmonių pasitikėjimą.
Gediminas Kirkilas sutinka tapti tuo vienijančiu lyderiu. Vienybės klausimas kaip niekad svarbus?
Nėra katastrofos ar suirutės Socialdemokratų partijoje, tačiau šis klausimas tikrai svarbus. Artėjant rinkimams į Seimą, reikalingas dar didesnis vienybės pajautimas visiems, kurie žada dalyvauti rinkimų kampanijoje.
Kaip vertinate tai, kas dabar vyksta partijos skyriuose? Ar tai kartų kaita?
Ne, kartų kaita vyksta tvarkingai. Vilniaus atvejis yra vieno ar kito žmogaus karjeros darymas neleistinais metodais.
Surinkti aplink atsitiktiniai žmonės, į partiją priimami nepatikrinti žmonės. Asmeniniai interesai užgožia bendrus solidarumo interesus.
Kodėl pasiūlėte partijos lyderiu rinkti Gediminą Kirkilą, o ne Juozą Oleką?
Todėl kad G. Kirkilas yra Premjeras. Europos pavyzdžiai rodo, kad metodas, kai Premjeras yra partijos pirmininkas, pasiteisino.
Pats penkerius metus buvau partijos pirmininkas, ir man atrodo, kad visiškai neblogai buvo. Pirmininkas net ir pačią partiją gali paveikt valstybei reikalinga linkme.
Ką veiksite po pasitraukimo?
Žvejosiu, kur nors išvažiuosiu. Turiu savo seną sodybą apmąstymams. Užtenka to darbo.
Namuose archyvus tvarkau, mėgstu prie vairo pasėdėti, kai man niekas netrukdo mąstyti. Kiek gyvenau, visada susirasdavau, ką veikti.