CBS tokį savo sprendimą pagrindė tuo, kad nors diskusijos yra neatsiejama demokratijos dalis, kai kurios jų, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privalo būti sustabdytos.
Senas demokratijos tradicijas turinčioje valstybėje bet kokios cenzūros apraiškos paprastai visuomet vertinamos skeptiškai. Tačiau nemaža visuomenės dalis pripažino, kad jeigu televizija neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių ir nėra pajėgi rasistinių komentarų pašalinti, sprendimas sustabdyti atsiliepimus po straipsniais apie B.Obamą gali būti pateisinamas.
Mano dėmesį šis per visą JAV plačiai nuskambėjęs įvykis atkreipė dėl jo paralelių su Lietuva. Visi apie internetinėje žiniasklaidoje leidžiamus straipsnių atsiliepimais turi savo nuomonę: vieni piktinasi agresyviais anonimais, kiti teigia, kad pagaliau Lietuvoje pasirodė pirmosios demokratijos apraiškos ir kad straipsnių autoriai turėtų susitaikyti su kritika.
Šiaip jau daugelio lietuviškų internetinių portalų sprendimas po visais juose skelbiamais tekstais leisti pasisakyti visiems ir visaip yra savaime kvestionuotinas.
Tarkime, JAV dienraščiai ,,The New York Times“ ir ,,Los Angeles Times“ atsiliepimų po savo portaluose publikuojamais straipsniais neleidžia. ,,The Washington Post“ komentuoti leidžia tik prisiregistravusiems skaitytojams su savo slapyvardžiu.
Taigi bet kuriuo metu atsakingi portalą tvarkantys asmenys turi priėjimą prie duomenų bazės, kurioje saugomi duomenys apie komentaro autorių - pirmiausia jo vardas ir pavardė. Reikalui esant, surasti ką nors apšmeižusį ar kitaip įžeidusį asmenį ir taip atverti galimybę patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn tėra kelių sekundžių užduotis.
Be to, portalo redaktoriai operatyviai pašalina įžeidžiančius komentarus. Lietuvos internetinė žiniasklaida nebūtinai privalo kopijuoti JAV, nors didesnę patirtį, gyvenant demokratinėje visuomenėje, turinčių kolegų praktikuojama politika greičiausiai verta svarstymo.
Bet kuriuo atveju reikėtų atsitraukti iš siauro autorius-komentatorius akiračio, ir į atsiliepimus pažvelgti iš pilietinės, įstatymus ir žmogaus teises gerbiančios visuomenės taško, kurią tarsi ir norime sukurti.
Elektroninė erdvė negali būti laisva nuo įstatymų zona. Čia nekalbu apie menkus internautų apsižodžiavimus ar tiesiog menką jų kultūrą. Lietuviškos internetinės žiniasklaidos leidėjams bei redaktoriams turėtų rūpėti šiurkštūs įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimai, pirmiausia seksizmas, moterų žeminimas, rasizmas, religinės ir etninės neapykantos kurstymas, antisemitizmas, homofobija bei atviras smurto propagavimas. Galiausiai, sunku suvokti, kodėl leidžiami patys bjauriausi keiksmažodžiai — juk visos šios naujienų svetainės prieinamos bet kokio amžiaus vaikams. Nejaugi tėvams reikės rūpintis, kaip nuo savo vaikų užblokuoti naujienų portalus?
Galima daug kalbėti apie laiką, kurio reikia, kad visuomenė subręstų, apie tai, kiek Lietuvai žalos padarė okupacija. To per vieną dieną nepakeisime. Tačiau žiniasklaidos atstovai turėtų prisiimti atsakomybę bent ten, kur gali, stoti realios demokratijos ir įstatymo pusėn, o ne normalius žmonių tarpusavio santykius griaunančiam minios valdžios chaosui.
Gerbiu ,,Lietuvos rytą“ už tai, kad spausdina tokius straipsnius kaip ,,Kaimo moterims — skausmas ir pažeminimas“. Jokiu būdu nepasisakau prieš tikrovės gražinimą.
Visuomenė turi teisę žinoti, kas joje vyksta, net jei tie įvykiai ne visuomet malonūs. Nepritariu snobiškam požiūriui, kad visa žiniasklaida yra tik bulvarinis skaitalas ir verčiau išmesti per langą televizorių ir pasinerti į fikcinį literatūros klasikos pasaulį.
Tačiau smurtautojus giriantys, o jų aukas niekinantys anonimų atsiliepimai po straipsniais, kuriuos galima perskaityti net ir praėjus mėnesiams po jų paskelbimo, paneigia pačią teksto publikavimo esmę. Juk tokiais straipsniais siekiama visuomenei pateikti informaciją, kuria remdamasis mąstantis žmogus pasidarytų atitinkamas išvadas ir stengtųsi pagal išgales visuomenės blogybes pakeisti pozityvia linkme.
Nenorėčiau suteikti šlykščių komentarų autoriams malonumo cituodama jų ,,išmintį“, tačiau priešingu atveju būsiu apkaltinta, kad savo teiginių neiliustruoju įrodymais.
Štai kokią visuomenės reformą siūlo keletas komentuotojų:,,Bus tvarka tik tada, kai vyras galės bet kada panorėjęs, bet kokią bobą suspardyti… O dabar bobos pas mus teisėjom dirba… Va taip ir Lietuva išnyks, boba turi suprasti, kad ji yra tik prielipas prie vyro“.
Kitas: ,,Bobom tai patinka. <…> Kurvų niekada nereikia užjausti ir nešioti ant rankų. Jas reikia surakintas grandinėmis su kiaulėmis laikyti po dvi savaites per mėnesį“.
Dar: ,,Kada jeigu pamoko bobas truputėlį, tai būna už ką. Nieko, nieko, nepakenks toms melagingoms klastingoms žiaurioms lyg ir žmogystoms“.
Ir dar: ,,Taip gamtos surėdyta: vyras turi moterį pastatyti į vietą. Užsimanė lygių teisių patelės. <…> Malonu, kad dar kaime yra tikrų vyrų. Miesčionys visai subobėjo. Žmona, šuo ir vaikai turi žinoti savo vietą. Kitu atveju privysta visokių pederastų, gėjų, lesbių“.
Na, ir ištrauka ,,iš Biblijos“: ,,Biblija sako: nepamirškite karts nuo karto išdulkinti bobas per subinę — kad nepamirštų, jog yra gyvuliai“.
Komentatoriai turi ką pasakyti ir apie žydus, ir apie juodaodžius: ,,Žydai visur pajėgia įlysti ir mūsų kraują gerti. <…> Žydas niekad per amžių amžius nebus kitoks nors ir kaip stengtųsi. Nei lietuviu, latviu, rusu, anglu, vokiečiu, ir vis tiek bus tik vargšas žydas — užuojauta!“
,,Žodis žydas yra sugalvotas senovėje žemesnio lygio žmonėm“.
,,Kartais tikrai susimąstau, kad Afrikos gyvenantys žmonės atsilikę protiškai. Gal todėl dalis mano pažįstamų asmenų, dirbusių ten savanoriais, apie juos kalba kaip apie beždžiones..“
Demokratijos ir tolesnės visuomenės bei žiniasklaidos diskusijos vardan geriausia būtų palikti žmonėms galimybę komentuoti internete skelbiamus tekstus, tačiau griežtai išimti įžeidžiančius komentarus.
Tais atvejais, kai tai realistiška, už ypač šiurkščius įstatymų pažeidimus derėtų pasistengti, kad komentarų autoriai būtų nubausti. Jei elektroninė žiniasklaida galimybių stebėti ir rūšiuoti komentarus neturi, visuomenės pažangos labui komentavimo galimybės derėtų atsisakyti.
Reikia pripažinti, kad kol kas didelė dalis Lietuvos visuomenės — apgailėtinai provinciali. Nigerija, Olandija, Kinija ar JAV daugeliui žmonių tebėra vienodai nepasiekiami ir nesvarbūs pasaulio taškai — viską užgožia vietinės reikšmės sensacijos.
Tačiau pokyčių visuomenės mąstysenoje tikėtis sunku, kol ta pati žiniasklaida nesiims jų inicijuoti. Stebina tik tai, kad Lietuvoje atsiranda besiskundžiančių globalizacija… Ką gi, atviri raginimai prievartauti moteris internetinių publikacijų atsiliepimuose yra ne globalizuoto pasaulio, bet provincialios Lietuvos produktas.
Čikaga