Aštuoni piketuotojai, atsinešę plakatus su šūkiais „Švedija, nesikišk
į Lietuvos moralės politiką“ ir „Ne homoseksualizmo propagandai“, per
ambasados atstovą perdavė laišką ambasadorei Malin Karre, kuriame
piktinami jos pasisakymu trečiadienį Seime minint Tarptautinę kovos prieš
homofobiją dieną.
Tame renginyje ji pareiškė, jog Švedijos vyriausybė „oponuoja bet
kokiam siekiui paminti žmogaus teises, įskaitant ir netradicinės seksualinės
orientacijos asmenų teises“.
Grupės „Už dorą ir tautą“ vadovas operos solistas Vaidas Vyšniauskas
BNS teigė, kad ambasadorės kalba „įžeidė tikinčių Lietuvos piliečių
religinius jausmus“.
„Mes esame susirūpinę, kad užsienio valstybės atstovė nesusivokia, jog
Lietuvai nepriimtinos vertybės, kurios galbūt priimtinos švedams. Mes
norime, kad ambasadorė atsiprašytų už savo teiginius“ - aiškino
V.Vyšniauskas. Anot jo, „visa tai, kas ardo šeimos institutą, neturi būti
leidžiama, o homoseksualų viešuma pažeidžia didžiosios visuomenės daugumos
teisę į vertybių apsaugą“.
V.Vyšniauskas teigia, jog jų veiksmai nėra nukreipti prieš
homoseksualus, tačiau jie priešinasi „agresyviai gėjų ideologijai“.
Grupė „Už dorą ir tautą“ yra susijusi su organizacija „Defending the
Family International“ („Apginkime šeimą visame pasaulyje“), kurios
pirmininkas Scott Lively Kaune ir Vilniuje kovo mėnesį
skaitė paskaitas apie homoseksualizmo „grėsmes“.
Padidėjusį dėmesį homoseksualams kursto kitą savaitę Vilniuje
planuojama auropinė antidiskriminacinė kampanija „Už įvairovę. Prieš
diskriminaciją“, kurioje ketina dalyvauti ir vietos gėjai.
Pastarųjų dienų įvykiai ir statistika atskleidžia lietuvių nepakantumą
seksualinėms mažumoms. Vilniuje ir Kaune vairuotojai atsisakė vairuoti
troleibusus su socialine reklama, skelbiančia, kad gėjai gali dirbti
policijoje, o lesbietės - mokykloje.
Apklausos rodo, kad net 47 proc. gyventojų mano, jog homoseksualizmas
yra liga ir ją būtina gydyti, 51 proc. nerinktų kandidato į Seimą ar
savivaldybę, jei jis atvirai pripažintų savo homoseksualumą.