Šią savaitę Vilniuje vykusiame Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK)
plenarinis posėdyje pristatytas Kauno arkivyskupijos apsisprendimas pradėti
rengti nuolatinius diakonus.
Diakonams nedraudžiama turėti žmoną ir vaikų. Jie turės teisę
krikštyti, laidoti, teikti pirmąją komuniją ir tuokti poras, tačiau jiems
draudžiama aukoti mišias ir klausytis išpažinčių.
LVK pranešimu, Lietuvoje jau yra patvirtintos nuolatinių diakonų
rengimo programos ir studijų planai, todėl kiekviena vyskupija gali juos
įgyvendinti atsižvelgdama, ar joje yra toks poreikis ir sąlygos nuolatinių
diakonų darbui.
Rengtis diakonatui galės tik vyskupo siuntimą ir jau aktyviai
įsitraukę į bažnyčios gyvenimą bei veiklą kandidatai.
Bažnyčios teisė numato, kad vedęs kandidatas diakonu gali tapti tiktai
sulaukęs trisdešimt penkerių metų, sutikus jo žmonai. Kaune diakonų rengimas
vyks savaitgaliais ir truks ketverius metus. Kandidatų ugdymas apims kelias
sritis: dvasinę, intelektualinę, sielovadinę.
Pirmieji metai - parengiamieji, skirti krikščioniško gyvenimo
sąmoningumui ugdyti. Į šią pradinę ugdymo programą kviečiama ir būsimo
nuolatinio diakono žmona. Gavę šventimus, nuolatiniai diakonai turės dvi
galimybes: visiškai įsitraukti į sielovados darbą arba tęsti profesinę
veiklą ir liudyti tikėjimą patarnaudami parapijoje.
Nuolatinių diakonų veiklą leido 1962-1965 metais vykęs Vatikano II
susirinkimas. Šeimas turintys diakonai tarnavo nuo pat pirmųjų Katalikų
bažnyčios amžių, o prieš 40 metų ši tarnystė buvo dar kartą atnaujinta.
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Katalikų bažnyčia rimtai susimąstė
apie diakonų rengimą, didėjant kunigų trūkumui, kasmet mažėjant seminaristų
skaičiui ir tuštėjant bažnyčioms.