Prie Prezidentūros piketą surengė neįregistruoto Vieningojo lietuvių
nacionaldarbininkų sąjūdžio 8 iniciatyvinės grupės nariai, vadovaujami
kontroversiškai vertinamo Mindaugo Murzos.
Apsiginklavę Lietuvos trispalve, vėliavomis, primenančiomis nacistinę
simboliką, bei plakatais su užrašais „Kas gali paneigti, kad V.Adamkus nėra
KGB-istų draugas“, „Už valdžia be komunistų, KGB-istų ir masonų“, „VLNDS už
besąlyginę desovietizaciją“, piketo dalyviai siekė, kad būtų priimtos
Liustracijos įstatymo pataisos, sovietų saugumo rezervo karininkams 10 metų
draudžiančios užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje.
„Mes esame už besalyginę desovietizaciją. Tai reiškia, kad buvę
nomenklatūrininkai turi ne prezidentais, ministrais būti, o dirbti
viešuosius darbus, naudingus Lietuvai“, - teigė M.Murza.
Seimas balandžio mėnesį buvo priėmęs vieną įstatymo pataisą iš
vadinamojo liustracijos įstatymų projektų paketo, kuri buvusiems sovietinio
saugumo - KGB - rezervo karininkams nustatė tokius pat darbo apribojimus,
kaip ir buvusiems kadriniams darbuotojams.
Prezidentas V.Adamkus vetavo įstatymo pataisą, nes jo manymu,
papildžius įstatymą asmenų, kuriems taikomi apribojimai, sąrašą KGB rezervo
karininkais, jiems būtų nustatyti žmogaus teisių ir laisvių apribojimai,
kurie nėra adekvatūs siekiamam tikslui.
Be to, kaip akcentavo prezidento argumentus tuomet pristačiusi
patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, darbo apribojimai buvusiems KGB
rezervininkams būtų įvesti per vėlai - praėjus 17 metų po nepriklausomybės
atkūrimo ir po 8 metų, kai įsigaliojo darbo apribojimai KGB darbuotojams.
Tačiau antradienį neįveikę prezidento veto Seimo nariai vienbalsiai
sutarė, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, todėl į Seimo posėdžių salę
jis grįš kitą savaitę po svarstymų komitetuose.
Pagal ginčijamas įstatymo pataisas, buvę KGB rezervo karininkai
negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria Seimas bei jo vadovas, prezidentas,
Vyriausybė ar premjeras, taip pat viceministro, ministerijos valstybės
sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų
vadovų, jų pavaduotojų pareigų, eiti prokurorų, valstybės kontrolės
pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų, valstybės tarnautojų
pareigų Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje.
Apribojimai galiotų 10 metų nuo įstatymo, numačiusio apribojimus
kadriniams darbuotojams, priėmimo dienos, taigi rezervininkams numatyti
apribojimai iki 2009 metų - pagrindinis įstatymas, kuriuo buvo įvesti
apribojimai, buvo priimtas 1999 metais.
Kai kurie parlamentarai bei žmogaus teisių gynėjai akcentavo, jog
tokios pataisos Lietuvai gresia naujomis bylomis Europos Žmogaus teisių
teisme Strasbūra bei sankcijomis, nes padaryti pakeitimas kertasi sužmogaus
teisėmis, o ankstesnės įstatymo ydos nepataisytos.
Priimtos pataisos tiesiogiai kirto dviem konkretiems asmenims - šiuo
metu atleidimo iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus
pareigų laukiančiam Arvydui Pociui ir Seimo nariui, buvusiam užsienio
reikalų ministrui Antanui Valioniui, kurie sovietmečiu buvo įtraukti į KGB
rezervo karininkų sąrašą.
A.Valionis yra pareiškęs norą grįžti į diplomatinę tarnybą. Seimo
Užsienio reikalų komitetas (URK), svarstęs jo kandidatūrą į Lietuvos
ambasadorius Argentinoje, jai nepritarė. Vienas URK motyvų - tuomet dar
nebuvo galutinio sprendimo dėl Seime svarstomų darbo apribojimus KGB
rezervininkams numatančių pataisų.
A.Pociaus ir A.Valionio priklausymą KGB rezervui prieš porą metų tyrė
laikinoji Seimo komisija, konstatavusi, jog jų praeitis nekelia grėsmės
nacionaliniam saugumui.