Seimo Europos informacijos centre vykstančiame seminare apie Europos
Sąjungos kaimynystės politiką L.Talat-Kelpša teigė, kad šiuo metu trūksta
sutarimo, kaip priartinti abstrakčią kaimynystės politiką prie realių
Lietuvos institucijų veiksmų, praneša Žinių radijas.
„Manyčiau, jog tikrai metas pakalbėti apie marškinius, kurie arčiau
kūno, pavyzdžiui, vizų politiką, kaip ji dera su tais tikslais, kuriuos mes
deklaruojame Rytų kaimynystėje. Ar iš tiesų toleruotina (...) statyti vizų
sienas mūsų partneriams, mūsų draugams Rytų Europoje ir tuo pačiu metu
reikalauti iš jų įvairiausių formų, pažymų, anketų pildymo pačia
griežčiausia forma?“, - retoriškai klausė L.Talat-Kelpša.
Pasak URM sekretoriaus, visus šiuos klausimus Lietuva gali
reglamentuoti savo teisės aktais ir padėtį pataisyti savarankiškai, bet kol
kas ES kaimynystės politika lieka URM, o ne visos valstybės projektu, todėl
efektyviai ją vykdyti sekasi sunkiai.
L.Talat-Kelpša prisiminė Seimo rezoliuciją, kuria visos ES šalys
raginamos išvengti vizų sienos Rytų kaimynystėje, bet kol kas, jo teigimu,
šio raginimo nepaiso net ir pati Lietuva.
„Jeigu mes žengiame žingsnį ir paskelbiame, kad vizų sienos neturi
atsirasti, tai mes ir turime iš savo pusės padaryti visus įmanomus
žingsnius, kad ta vizų siena neatsirastų“, - teigė L.Talat-Kelpša.
Aukščiausieji valstybės asmenys ne kartą oficialiai yra deklaravę, kad
Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams turi būti užtikrintos kuo geresnės
sąlygos gauti vizą ir atvažiuoti į ES šalis, taip pat plėtoti kultūrinius,
verslo ir kitokius ryšius, tačiau kol kas sąlygos tik blogėja, o vizos vis
labiau brangsta.