Apklausos rodo, kad kasmet dirbti per vasaros atostogas nori beveik 80 proc. moksleivių. Nuo gegužės jaunimo darbo centrai kasdien sulaukia apie 100 darbo ieškančių paauglių. Tačiau darbą randa tik pusė norinčiųjų.
Vaikinams paprasčiau
Kaip „L.T.“ pasakojo Lietuvos mokinių parlamento atstovė vilnietė Milda, daugiausia per vasarą užsidirba vaikinai, įsidarbinę statybose. Jie per mėnesį gauna nuo 800 iki 1200 Lt. Dirbantys nelegaliai gauna dar įspūdingesnes sumas – apie 2000 Lt.
„Tiesa, jie dirba po 10 valandų per dieną. Kol žmogus jaunas, dangus jam atrodo iki pažastų, o jūra – iki kelių. Esą esu sportiškas, stiprus, galiu pasiplėšyti. O paskui eina pas gydytojus, nes širdelė sustrei-kuoja“, – pavyzdžius iš draugų gyvenimo vardijo mergina.
Merginoms lieka lengvesni darbai, todėl jos dažniausiai gauna minimalų atlyginimą. Galimybę prisidurti iš arbatpinigių turi tik dirbančios padavėjomis. Tačiau kavinių savininkai nepilnametes samdo nenoriai – jos negali dirbti su alkoholiu. Tiesa, šiemet padėtis gali pasikeisti. Kadangi studentės vis dažniau vasarą vyksta į užsienį, kavinių savininkai prabilo, kad suktis iš padėties teks samdant moksleives. Jų neatsisako ir viešbučiai, anksčiau nepil-namečių nepriimdavę.
Darbas išsekino
Milda darbo patirties turi, tačiau tikina daugiau nedirbsianti. „Norėjau pajusti darbo skonį. Tai padariau, man užteko. Tėvai tam priešinosi, tačiau galiau-siai sutikimą, kad galiu dirbti, pasirašė. Tuo metu man dar nebuvo 16-os. Dirbau reklamos akcijų asistente. Iš pradžių darbas patiko. Reikėdavo daug ben-drauti, tad po poros darbo valandų būdavau išsunkta. Per tą laiką pajutau pinigų vertę, kuri neatrodydavo tokia didelė, kai jų duodavo tėvai“, – atviravo mergina.
Anot Mildos, dauguma jos draugų įsidarbina turėdami konkretų tikslą – užsidirbti aparatūrai, vairuotojo pažymėjimui, taupyti automobiliui. „Pramogoms šių pinigų tikrai neišleidžia“, – tikino mokinė.
Tik nekvalifikuoti darbai
Anot Vilniaus jaunimo darbo centro vadovės Jolantos Skirmantienės, su centru bendradarbiaujančios įmonės moksleiviams siūlo klijuoti etiketes, rūšiuoti ir fasuoti prekes, prekybos centruose surinkti vežimėlius, taip pat ieškoma padavėjų, indų plovėjų, pagalbinių darbininkų, reklamos skrajučių platintojų.
Taip pat siūloma dirbti velomobilių vairuotojais, aplinkos tvarkytojais.
Anot pašnekovės, centras darbo gali pasiūlyti vos ketvirtadaliui į jį besikreipiančių jaunuolių. Todėl ji pataria moksleiviams aktyviai ieškoti darbo pa-tiems – eiti į prekybos centrus, kavines, įvairias įmones.
Auklėjamoji priemonė
Dar viena galimybė padirbėti vasarą nepilnamečiams – savivaldybių organizuojami viešieji darbai: aplinkos tvarkymas, smulkus mokyklų, ligoninių re-montas. Šiemet Seimas priėmė pataisą, numatančią, kad viešiesiems darbams nepilnamečius įdarbinantiems asmenims dalis sumos, kurią jie išleidžia jų atlyginimams, bus kompensuojama iš valstybės biudžeto. Be to, jei mokinys neranda darbo savame mieste, jam bus kompensuojama kelionė į darbo vietą kitame mieste. Tai ypač aktualu gyvenantiems provincijoje, kur darbai nesimėto.
„Tai ir auklėjamasis darbas. Žmonės šiandien įpratę šiukšles mesti ten, kur valgo ir geria. Padirbėję jaunuoliai gal supras, kad šiukšles kažkas turi pakelti, – tikino vienas iš pataisos iniciatorių Seimo narys Algirdas Sysas. – Beje, kai sūnus, metęs aukštąją mokyklą, gamykloje per pamainą pakilnojo 4 tūkstančius durų, greitai suprato, ko vertas aukštasis mokslas.“
Padaugėja skundų
Vasara – karštymetis ir Valstybinei darbo inspekcijai. Mat padaugėja skundų, kuriuose nepilnamečiai prisipažįsta dirbę be darbo sutarčių ir gavę mažesnį atlyginimą nei žadėtas ar likę visai be nieko. „Blogiausia, kad moksleiviai sutinka dirbti nelegaliai ir skundžiasi per vėlai. Įrodyti, kad jie įmonėje dirbo, sudėtinga. Teismams vien liudininkų parodymų neužtenka“, – tikino inspekcijos atstovas Vilius Mačiulaitis.
Anot jo, bene lengviausia nepilnamečiams rasti darbą paslaugų sferoje. „Tuo tarpu ūkyje pagalbininkas, kuris šakėmis grėbti gali, bet akmenų nešioti – ne, vargiai reikalingas“, – aiškino pašnekovas.
Rasti kvalifikuotą darbą vasarai nepilnamečiams – beviltiška. „Pernai pažįstami žadėjo sūnų priimti į informacinių technologijų bendrovę. Jis puikiai dirba kompiuteriu, programuoja. Galiausiai jie nusprendė, kad jiems nereikia darbuotojo, kuris išeis vos apmokytas. Šiemet pažadėjo įdarbinti pažįstami, turintys apželdinimo firmą“, – pasakojo vienuoliktoko mama Loreta.