Į kapinių medžius žvelgia kirvio ašmenys

Panevėžio Kristaus Karaliaus kapinės Ramygalos gatvėje pasmerktos nykumai: jose laikui bėgant teks iškirsti visus medžius ir bemaž plyname lauke liks vien šaltas paminklų granitas.

Tai ne kalbos iš fantastikos srities, tai – specialistės prognozės. Panevėžio savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus kraštovaizdžio architektė Aurelija Čergelienė neslepia, kad ateityje teks iškirsti visus kapinėse esančius medžius.

„Kapinių medžių ateitis aiški – jų ir neliks. Tokia perspektyva“, – be užuolankų pranešė A.Čergelienė.

Kodėl taip baisiai atsitiks?

Specialistės paaiškinimas paprastas: medžiai senose kapinėse jau užaugo, ėmė senti, gali bet kada kristi, sudaužyti paminklus. Savo juodą darbą dirba ir šaknys – jos vis labiau plečiasi, keroja po žeme ir verčia antkapius, tvoreles.

Kapinėse sutilpti kartu negali paminklai ir medžiai. Todėl pasirinkimas aiškus: tenka naikinti medžius.

Ši šokiruojanti naujiena turėtų apstulbinti ne vieną panevėžietį. Ypač tuos, kurie myli gamtą ir be augmenijos neįsivaizduoja nei kapinių, nei miesto.

Ši naujiena priblokš ir dvi panevėžietes, susirūpinusias dėl, anot jų, mieste kone masiškai kertamų medžių ir skambinusias į redakciją pagalbos. Būtent šių abiejų moterų skundai ir paskatino žurnalistę pasidomėti situacija ir išklausyti kraštovaizdžio specialistės paaiškinimų.

Viena panevėžietė, kurios prašymu pavardės neminime, bėdojo dėl viso miesto žalumos. Tačiau labiausiai ir ji išskyrė pavojų kapinėms.

Moteris teigė, kad Ramygalos gatvės kapinės daugeliui panevėžiečių yra ne tik artimųjų amžinojo poilsio vieta, bet ir gyvųjų ramybės oazė – čia, kaip į seną parką, žmonės eina pasivaikščioti, pasisemti stiprybės, pailsėti.

Pašnekovė net neįtardama, kad ateities prognozės tokios klaikios, skundėsi tik dėl dabar po truputį kertamų medžių šiose kapinėse. Moteris teigė, kad jie kertami prie atskirų kapviečių bei pagrindinių takų.

„Mane tiesiog gąsdina vis nauji kraupūs vaizdai – tai vieno medžio nebėra, tai kito. Pačiam pagrindiniam take suskaičiavau nukirstus 13 medžių, o pažymėtų mirčiai – vėl yra“, – tikino panevėžietė.

Moteris baisėjosi paprastų panevėžiečių primityviu, vartotojišku požiūriu į kapinių medžius. Daugelis užsimano juos kirsti esą tik todėl, kad medžiai meta lapus ar spyglius ir neva dergia tuo paminklus, kapvietes. Juos tenka nuolat grėbti, vargti. Dar įdomiau – dabar jau atsirado ir tokių, kurie nepatenkinti lašančiais sakais ant paminklų, nors panevėžietė labai abejojo, ar taip iš viso gali būti.

„Praktiški panevėžiečiai ir A.Čergelienė tikriausiai svajoja apie tokius medžius, kurie neturi lapų“, – šaipėsi pašnekovė.

Kita panevėžietė Ona Sužiedelienė pateikė konkretų atvejį: prie jos prižiūrimo kapo šį pavasarį buvo nukirsta viena liepa ir dvi eglės. Visi trys medžiai buvę sveiki, liepa gal 35 metų, o eglės išaugusios iki dviejų metrų.

Bet tokie gražūs medžiai esą trukdę kaimyninio kapo prižiūrėtojui. Jis, o ir kiti keli žmonės šaukę, kad medžius reikia kuo greičiau versti – jie meta lapus, spyglius, sakus, o šaknys gadina tvoreles.

„Bet medžiai ir ant mano prižiūrimos kapvietės metė lapus, ir nieko, tai juk natūralu. O šaknį tik vieną reikėjo nukirsti, ir visas pavojus būtų praėjęs“, – aiškino moteris.

Kadangi O.Sužiedelienė labai atkakliai gynė medžius nuo išnaikinimo, kaimynai ilgai negalėję įvykdyti savo kėslų. Tačiau jie vis dėlto sulaukę palankaus momento ir savo pasiekę.

Moteris neseniai buvo ilgėliau išvykusi iš Panevėžio ir jos priešininkas, pasinaudojęs situacija, tiesiog, moters žodžiais, išlupo A.Čergelienės parašą ant leidimo kirsti medžius.

Viską savo parašu lemiančiai landšafto architektei tas vyras pateikęs ir O.Sužiedelienės brolio parašą. Pastarasis vėliau prisipažinęs, kad neatlaikęs psichologinio spaudimo.

O.Sužiedelienė teigė, kad ir architektė jai vėliau prisipažino, jog ją „spaudė“.

Vis dėlto moteris manė, kad kraštovaizdžio architektė turėjo būti griežtesnė ir reiklesnė – ji juk suinteresuota ne naikinti, o išsaugoti kiekvieną medį, tiesiog atsakinga už tai. Tuo labiau kad pati A.Čergelienė jai esą buvo anksčiau pažadėjusi, kad gerų medžių tikrai neleis kirsti. Visi trys nukirsti medžiai buvę sveiki.

„Pirmą akimirką buvo taip apmaudu, kad net buvau atsisakiusi minties atgulti amžinojo poilsio šioje kapvietėje, bet paskui supratau: kurgi aš pasidėsiu, jei ne prie artimųjų“, – apgailestavo pašnekovė.

Miesto kraštovaizdžio architektė A.Čergelienė šiame konflikte buvo linkusi įžvelgti tik principų kovą.

Specialistė teigė, kad medžius prie kapvietės reikėjo kirsti, nes jie buvo pavojingi, liepa rėmėsi į paminklą. O vienos liepos ji neleidusi kirsti, nes ji niekam nekenkusi.

Nors išties valdininkei buvęs pateiktas sąrašas pageidaujančiųjų kirsti medžius, bet to nereikalauja jokie įstatymai.

„Aš pati sprendžiu, duoti leidimą kirsti, ar ne“, – sakė A.Čergelienė.

Savivaldybės darbuotoja teigė, kad prašančiųjų kirsti medžius kapinėse – daug. Jau ir dabar esą gauti trys raštiški prašymai nukirsti liepas.

Neleisti kirsti medžių kapinėse yra rizikinga, nes jie gali užgriūti paminklus, o tada prasidės teismai, savivaldybei teks atlyginti žalą. Tokių teismų dar Panevėžyje nebuvę, bet vienas medis išvirtęs sėkmingai – žalos nepridaręs.

Kita panevėžietė išvardijo ir daugiau žaliuoju tebevadinamo Panevėžio bėdų.

Moteris teigė, kad kur bepažvelgsi, ten nebėra augusių medžių: vien mūrai dabar vietoj išnaikintų topolių prie Dalios Kuklierienės „malūno“ – „Romantic“ viešbučio, vien grindinys prie mero Vito Matuzo svoto Jono Gvazdausko prekybos centro „Bičiulis“.

Prie „Saulėtekio“ mokyklos nukirsta didžiulė graži liepa, kelmas toks sveikas stirksojęs, tiesiog verkti norėjęsi.

„Gal jau malkų mieste trūksta? – su ironija klausė pašnekovė ir kartu leido suprasti, kad puikiai žino pagrindinę tokio naikinimo priežastį – verslininkų interesą.

Panevėžietė prisiminė, kad dar prieš metus, žiemą nukirtus medžius skverelyje prie senojo teatro, buvo žadama juos atsodinti pavasarį. Apželdintojai gyrėsi, kad vietoj nukirstų 12-os nevertingų uosialapių klevų bus pasodinti net 37 medžiai.

Apie tai rašė „Panevėžio rytas“. Tuo metu A.Čergelienė kalbėjo apie sodintinus tradicinius lietuviškus medžius – ąžuolus, liepas, klevus. Nebuvo užsiminta apie jokias pušis. Buvo planuojama tam skirti 20 tūkstančių valdiškų pinigų.

Praėjusį pavasarį pažadas nebuvo ištesėtas. Plika skvero žemė merdėjo iki šio pavasario. Dar prieš gerą savaitę skambino panevėžietė ir sakė, kad jokių medžių nematyti, nors geriausias jų sodinimo laikas jau praėjęs.

Vis dėlto medeliai praėjusią savaitę buvo pasodinti. Teatro gatvės gyventojai pakraupo pamatę, kad iš po žemių kyšo gėlės daigo dydžio pušų sodinukai.

„Jie tiesiog tyčiojasi. Maža to, kad miestas prarado visus metus, per kuriuos sodinukai būtų jau prigiję ir kiek paaugę, bet dar ir pasodino tokius ūglius, kad tikro medžio čia metų metus teks laukti“, – piktinosi gyventoja.

Apie šią situaciją A.Čergelienė žinojo tik tiek, kad medžiai jau turi būti atsodinti – „Panevėžio želdynų“ atstovas ją buvo informavęs. Kokie medžiai pasodinti, valdininkė nežinojo.

Išgirdusi, kad tie medeliai labai maži, A.Čergelienė pareiškė, jog pareikalaus juos persodinti – jie turi būti ne žemesni nei 2-2,5 metro.

Tik vėliau, išsiaiškinusi, kad tai kalninės ir juodosios pušys, architektė nusileido reikalavimams – šie medžiai gali būti sodinami ir apie 0,5 metro aukščio.

Privati bendrovė „Panevėžio želdynai“ pagal sutartį su savivaldybe prižiūri miesto žaliuosius plotus. Ji ir medžius skvere atsodino.

Šios bendrovės technikos direktorius Vidmantas Jarašūnas sakė, kad pušis rekomenduojama sodinti būtent tokio ūgio, kokios ir pasodintos – apie 40 centimetrų.

„Matosi medeliai“, – tikino V.Jarašūnas.

Bendrovė pasodino 10 juodųjų ir 66 kalnines pušeles. Jos kainavusios po 10 ir 20 litų.

Direktorius sutiko, kad galima buvo pirkti ir paaugusių pušelių, tačiau tai jau būtų labai brangiai kainavę. Apie valdžios ketintus skirti 20 tūkstančių litų V.Jarašūnas sakė nieko nežinantis – savivaldybė su jų bendrove atsiskaito bendrai už visus mieste pasodintus medžius.

Dar, anot V.Jarašūno, reikia pasodinti lapuočius, bet tam neužtekę laiko, tad darbai atidėti rudeniui. Kiek bus pasodinta lapuočių, direktorius nežinojo.

Iš pradžių A.Čergelienė nemanė, kad yra blogai vėluoti sodinti medžius net pusantrų metų, tačiau žurnalistei labai nusistebėjus, savo nuomonę pakeitė ir patvirtino: „Taip, dėl to žmonės gali piktintis“.

Praėjusiais metais, architektės duomenimis, mieste buvo išduota 350 leidimų kirsti ir genėti medžius, o atsodinta tik 340 medžių. Tačiau ankstesniais metais nukirstų ir atsodintų medžių santykis esąs pastarųjų naudai.