Per bendrąją savaitinę audienciją Benediktas XVI teigė, kad negalima
„nekreipti dėmesio į kančias ir skriaudas, kolonizatorių suteiktas vietos
gyventojams“, kurių „pagrindinės teisės dažnai būdavo paminamos“.
Gegužės 9-13 dienomis Brazilijoje viešėjęs popiežius paskutiniąją
vizito dieną pareiškė, kad „krikščionybę neprimetė užsienio kultūra“. Šie jo
žodžiai sulaukė griežtos kritikos iš senųjų žemyno gyventojų organizacijų
lyderių, kuriems tokios pastabos pakvipo siekiu peržiūrėti istoriją.
„Kristus buvo Išganytojas, kurio tyliai ilgėjosi (Amerikos
čiabuviai)“, - sakydamas kalbą Švč. Mergelės Marijos šventykloje
garsėjančiame Aparesidos mieste teigė intelektualusis popiežius.
Be to, neseniai kilusį iki Kolumbo laikų išpažintų senovinių tikėjimų
atgimimą 80-metis Benediktas XVI pavadino „žingsniu atgal“, ir tuo sukėlė
senųjų žemyno gyventojų pasipiktinimą net Meksikoje.
Pasibaigus pirmajam prieš dvejus metus išrinkto popiežiaus
ganytojiškam vizitui Vakarų pusrutulyje, Venesuelos prezidentas Hugo
Chavezas pareikalavo, kad Benediktas XVI atsiprašytų.
Kartais popiežius „stebėtinai neskiria, kaip jo pareiškimai gali
skambėti žmonėms, kurių intelektas ir kultūra kitokia nei jo“, teigia
Jungtinėse Valstijose įsikūrusio leidinio „National Catholic Reporter“
redakcijos skiltyje, skelbiamoje internete, Vatikano reikalų ekspertas
Johnas Allenas (Džonas Alenas).
Pasak J.Alleno, iš tikrųjų Benedikto XVI mintis buvo ta, kad „kadangi
Kristus atėjo visai (žmonijai) <...> krikščionybė nebuvo svetima iki Kolumbo
gyvavusioms kultūroms; ji buvo jų religinės patirties išsipildymas“.
Ekspertas pažymėjo, kad popiežiui nepavyko „išsinerti iš kailio“ ir paminėti
apmaudžių pavienių krikščionių kolonizatorių veiksmų.
Tuo tarpu Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II pasielgė priešingai
- 1992 metais lankydamasis Dominikos Respublikoje paprašė senųjų vietos
gyventojų atleisti už ispanų kolonizatorių suteiktas kančias.
Kalbant labiau apibendrintai, nors Benedikto XVI ir Jono Pauliaus II
pažiūros tokios pat konservatyvios, jų bendravimo su viešąja nuomone ir
žiniasklaida būdai vargu ar gali dar labiau skirtis.
Nederamas pareiškimas Brazilijoje priminė tą viso pasaulio musulmonų
pasipiktinimą, kurį praėjusių metų rugsėjį sukėlė Benedikto XVI pavartota
citata iš viduramžių imperatoriaus veikalo, kurioje islamas buvo prilygintas
smurtui.
Primygtinai tvirtindamas, jog citatos turinys buvo klaidingai
suprastas, popiežius pareiškė „labai apgailestaujantis“ dėl šių įžeidžių
žodžių, ištartų tą pačią dieną, kai daugiausia musulmonų gyvenamame Somalyje
buvo nužudyta italų vienuolė.
Tačiau už pasakytus žodžius popiežius neatsiprašė, o Vatikano
interneto svetainėje buvo paskelbta kalbos versija su komentarais, kurioje
Benediktas XVI rašo, jog įžeidusis posakis „neišreiškia mano asmeninės
nuomonės apie Koraną, kurį gerbiu kaip didžios religijos šventąją knygą“.
Praėjusių metų lapkritį pirmą kartą kaip popiežius lankydamasis
musulmoniškoje šalyje - Turkijoje, Benediktas XVI netikėtai susikaupė
trumpai maldos akimirkai Stambulo Mėlynojoje mečetėje.
Šis susitaikymo gestas numaldė daugelio musulmonų lyderių priešiškumą.