A.Schellenbach-Pollet - gimė Paryžiuje, užaugo Kaune, verčia į lietuvių kalbą Amsterdame

Vargu, ar pasaulyje atsirastų kita tokia lietuvių kalbos vertėja, kokią Nyderlanduose turi tautiečiai. Arlette Schellenbach-Pollet, kuriai jau 84-eri, pagarbos susilaukia ne tik dėl savo profesionalumo ir puikaus užsienio kalbų mokėjimo, bet ir dėl liberalių pažiūrų

Prezidento Valdo Adamkaus apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi A.Schellenbach-Pollet, ilgametė Olandijos lietuvių bendruomenės iždo tvarkytoja, ligi šiol savanoriškai vertėjauja keliems su Lietuva susijusiems fondams, įvairiems olandų ir lietuvių leidiniams, tarptautiniam poezijos festivaliui „Poetry International“ Roterdame.

Ponia Arlette yra 1999 metais Lietuvoje išleistos Nico Bouwmano pasikalbėjimų knygelės olandams „Suprantu: litouws taalboek voor beginners“ bendraautorė.

Gimusi Paryžiuje Belgijos valonų šeimoje Arlette Schellenbach-Pollet užaugo Kaune, įvairiataučių draugų apsuptyje. Antrojo pasaulinio karo metu, mirus tėvui Jeanui Baptistui Pollet, ji kartu su savo motina ir seserimi pasitraukė į Vakarus. Vėliau, ištekėjusi už olando, taip pat vertėjo, baigusi vokiečių filologiją, ir pradėjusi dirbti Nyderlandų teismuose, poliglotė Lietuvos nepamiršo. Jai, kaip pati sako, Lietuva kaip buvo, taip ir liko „brangus jaunystės kraštas“.

Metams bėgant, ryšys su lietuviais nenutrūko, priešingai, kasmet jis vis labiau stiprėjo. Nors šiuo metu Nyderlanduose oficialiai gyvena tik šiek tiek daugiau nei tūkstantis lietuvių, forminant santuokų, vaikų gimimo, skyrybų, teismo procesų ir kitus oficialius dokumentus be profesionalių vertėjų pagalbos – nė iš vietos.

Garbingas amžius – ne kliūtis Nyderlandų teismuose dirbti prisiekusia vertėja: Arlette Schellenbach-Pollet jau keturiasdešimt metų verčia žodžiu ir raštu į ir iš olandų ir vokiečių kalbų, raštu – į ir iš prancūzų kalbos. Versti iš lietuvių kalbos pradėjo nuo 1991 metų.

Lrytas.lt interviu – su teismui prisiekusia vertėja Arlette Schellenbach-Pollet.

***

- Nyderlanduose vertimams daugiausia naudojamos anglų ir vokiečių kalbos. Daugiausia darbo – civilinėse bylose vokiečių kalba. Lietuvių kalba vidutiniškai tenka dirbti 4-8 kartus per mėnesį, daugiau raštu, nei žodžiu. Raštu – dažniau iš lietuvių kalbos, ne į lietuvių kalbą.

- Nukentėjusių lietuvių teismo procesuose dar niekada nesu sutikusi.

- Kaip ir visur, dauguma nusikaltėlių yra jauni vyrai maždaug dvidešimties metų amžiaus.

- Nyderlandų kalėjimai – palyginti nauji ir palyginti patogūs. Bet lietuviams čia būna labai sunku kalėti, jie neturi su kuo pasikalbėti – niekas čia jų nesupranta. Europos Sąjungos valstybės stengiasi sudaryti sąlygas, kad visi europiečiai galėtų kalėti savo kraštuose, bet tai kol kas dar sunkiai įgyvendinama.

- Olandai apskritai nežino, kad lietuvių kalba nėra rusų kalbos dialektas – reikia juos auklėti. Jie mano, kad visi žmonės iš Rytų Europos kalba rusiškai. Todėl ir atsitinka, kad kviečia rusų kalbos vertėjus, kurie su lietuviais negali susišnekėti. Nyderlanduose, žinoma, yra gerokai daugiau rusų kalbos vertėjų, nei lietuvių kalbos, tad lengviau jų surasti. Man teko susidurti su „lietuviais“, kurie turėjo suklastotus pasus ir nė žodžio lietuviškai nemokėjo.

- Pagrindinis sąrašas „Kwaliteitsregister“, kuris priklauso Teisingumo ministerijai ir kuriame įrašyti specializuoti vertėjai žodžiu ir raštu, patiems vertėjams yra neprieinamas. Nyderlanduose gyvena lietuvių, kurie verčia raštu ir (arba) žodžiu. Vertėjų žodžiu, dirbančių teisinėms institucijoms, pažįstu, dažniausiai matau tuos, kurie verčia kitomis kalbomis, nes jei aš pakviesta vienai bylai, tai kito tos pačios kalbos vertėjo nebereikia.

- Pusę gyvenimo dirbau kartu su vyru, kuris buvo teisininkas ir prisiekęs anglų kalbos vertėjas raštu. Jis daug dirbo valdžiai, vertė didelius projektus ir įstatymus: galėjau jo klausti, ko tik norėjau – per keletą minučių man atrasdavo kiekvieną įstatymą. Tarp lietuvių, gyvenančių Nyderlanduose, turiu draugų, ir tarp jų yra filologų. Jeigu reikia, galiu kreiptis į juos.

- Dirbau beveik visuose Nyderlandų teismuose – jų yra devyniolika – ir daugelyje kalėjimų bei policijos nuovadų. Dabar vidutiniškai verčiu 20 valandų per savaitę, dažniausiai – Amsterdame. Be to, reikia skambinti, prižiūrėti administraciją. Jeigu darbas nepatiktų, jau seniai būčiau nustojusi dirbti. Aš visą savo gyvenimą buvau laiminga, dirbau tiktai tai, kas man patinka.

- Nyderlandų teisingumo ministerija nustato tarifus vertėjams ir advokatams, dirbantiems su baudžiamosiomis bylomis. Kiekvienas įtariamasis, nepaisant jo pilietybės ir tikėjimo, turi teisę į advokatą, vertėją ir procesą nemokamai. Civilinių bylų vertėjas siunčia sąskaitą advokatui, kuris jį pakvietė versti.

- Teismo bausmės griežtėja visiems įtariamiesiems, nesvarbu, ar jie – lietuviai. Sutikau tokių lietuvių, kurie buvo išteisinti, ir tokių, kurie buvo nuteisti keletui metų. Nyderlandų teisėjai teisia pagal įstatymus ir taisykles, o ne pagal savo asmenišką nuomonę. Bet yra vienas esminis skirtumas. Dėl smulkesnių nusikaltimų olandams galima duoti „darbo“ bausmę – nusikaltėliai turi tam tikrą skaičių valandų (80 arba 240) dirbti socialinį darbą, pavyzdžiui, valyti senelių namus, dirbti ligoninės virtuvėje.

Tokios bausmės neįmanoma pritaikyti užsieniečiams, nes jie neturi pastovios gyvenamosios vietos Nyderlanduose: kur tokius „darbui“ nubaustuosius palikti naktį ar tuomet, kai jie nedirba? Jei pinigų neturi, jų, atlikdami tokią bausmę, jie neuždirba, gauna tik maisto.

- „Girtumas viešame kelyje – ant dviračio!” Nežinau, ką tada teisėjas nusprendė, nes įtariamoji nepasirodė teismo salėje.

- Manau, kad bus mažiau. Lietuviai dabar turi tokias pačias teises, kaip iki šiol Nyderlanduose kiti europiečiai: teisę legaliai būti tris mėnesius, teisę dirbti. Tad mažiau bus progos „suklysti“. Nors dar yra tokių, kurie galvoja, kad čia auksas guli ant šaligatvio arba kad su šimtu eurų galima išgyventi visą mėnesį.