Nors Airijoje, kurioje šiuo metu susibūrė viena gausiausių lietuvių bendruomenių, veikia daugybė informacijos kanalų, didžioji dalis pasaulio naujienų mūsų tautiečius pasiekia arba iš lūpų į lūpas, arba iš rusiškų televizijos kanalų.
Priežastis paprasta – nemaža dalis emigravusių lietuvių nemoka angliškai arba šią vieną valstybinių Airijos kalbų moka prastai.
Tai ne tik didina išeivių socialinę atskirtį, dėl to jie susiduria su diskriminacija iš darbdavių pusės, gauna menkesnius atlygius.
Iš eterio – Kremliaus propaganda
- Po įvykių Estijoje dalis Airijos lietuvių keiksnojo Estijos valdžią, esą ši pažemino rusus netinkamai elgdamasi su Bronzinio kareivio paminklu.
Kaip lietuvius svetur pasiekia informacija apie pasaulio įvykius?
– paklausė „Lietuvos rytas“ Airijoje įsikūrusio mokslininko Arūno Teišerskio. Jis – aktyvus lietuvių bendruomenės narys.- Nemokėdami anglų kalbos jie dažniausiai renkasi ne airiškus, o per palydovą transliuojamus kelis rusiškus televizijos kanalus. Šie paprastai skleidžia Kremliaus propagandą.
Natūralu, kad daug bendraudami su rusakalbiais, mat dažnas moka rusų kalbą, lietuviai perima ir jų požiūrį į politinius įvykius.
Man pačiam teko bendrauti su viena dėstytoja ruse – išsilavinusia moterimi, sulaukiau iš jos priekaištų, kad Baltijos šalyse negerbiami rusai, kad Taline paniekintas Bronzinis kareivis.
Naujienos – iš namiškių lūpų
- Kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojasi lietuviai Airijoje?
- Prieinamiausia – elektroninė žiniasklaida.
Dažniausiai naršoma po svetaines www.delfi.lt ir www.lrytas.lt. Tačiau internetu daugiausia naudojasi tie lietuviai, kurie turi kompiuterius. O tokių nėra daug.
Taip pat naujienas Airijos lietuviai sužino iš namiškių, gyvenančių gimtinėje.
Tiesa, jie paprastai kalbasi ne apie politiką, o apie algas, orus ar populiarius žmones.
Džiaugiamės, kad Airijoje jau leidžiami du lietuviški laikraščiai – „Saloje“ ir „Lietuvis“.
Tačiau šiuose savaitraščiuose pateikiamos savaitės, o ne dienos naujienos.
Lietuviška spauda iš Lietuvos – dienraščiai ir žurnalai – paprastai vėluoja kelias dienas. O vėluojančios naujienos – nebe naujienos.
Sukasi užburtame rate
- Nemokėdamas kalbėti tos šalies, kurioje gyvena ir dirba, kalba žmogus patenka į savotiškus spąstus. Jo galimybės – apribotos.
- Taip, tai – didelė lietuvių problema. Daugeliui jų pakanka drąsos atvykti į Airiją, tačiau išmokti angliškai neprisiruošia. Kadangi apsuptis – lietuviška ar rusiška, nėra motyvacijos mokytis angliškai. Taip ir sukamasi užburtame rate: nemoku ir nereikia.
Tačiau tai daugiau būdinga žemesnio išsilavinimo ar vyresniems žmonėms.
Airijoje daug jaunų žmonių, o jie siekia išmokti angliškai.
- Kaip lietuviai Airijoje linksminasi?
- Bendruomenė rengia įvairius renginius, kurie yra mėgstami. Tačiau kitoms linksmybėms lietuviai yra uždari.
Galbūt esame tokia tauta, kuriai patraukliau vakare susiburti namuose, o ne linksmintis viešumoje? Jei norisi linksmybių, dalis lietuvių eina į rusišką diskoteką.
Mėginome organizuoti lietuviškas diskotekas, tačiau jos netapo populiarios.
Konkursas parodė tikrąją padėtį
- Neseniai vykęs Eurovizijos dainų konkursas vėl pribloškė – Airija Lietuvai skyrė maksimalų taškų skaičių. Ką tai rodo?
- Eurovizijos balsavimo rezultatai iškalbingi.
Pernai buvo girdėti svarstymų, kad airiams patiko „LT United“ pasirodymas. Gali taip būti – pernai daug kas balsavo už Lietuvą.
Tačiau patikėti, kad šiemet airiai skyrė 12 balų Lietuvai, sunku. Juk kitos šalys už „4Fun“ balsavo vangiai arba išvis nebalsavo.
Šis faktas rodo, kiek daug yra lietuvių Airijoje. Daugiau, nei oficialiai skelbiama.
Kita vertus, tai aiškiai rodo tai, kad airius Eurovizija mažai domina – juos nustelbė atvykėliai iš kitų šalių.
- Tad kiek lietuvių yra Airijoje?
- Visada sakydavau, kad Airijoje lietuvių yra tiek pat procentų, kiek Vokietijoje – turkų.
Neseniai vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Airijoje yra apie 24 tūkstančiai lietuvių.
Bet surašymo buvo vengiama, todėl šis skaičius neatspindi tikrosios padėties.
Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje pateikė duomenis, kad socialinio draudimo, suteikiančio teisę legaliai dirbti, numerių lietuviams Airijoje išduota 58 tūkstančiai.
Kadangi ne vienas atvyksta su šeima, spėju, kad Airijoje šiuo metu gyvena iki 100 tūkstančių Lietuvos piliečių.
Junta informacijos stygių
„Kiek galima bendrauti rankomis ir kojomis? Vis tiek ateina laikas, kai užsimanai pabendrauti išsamiau“, – kalbėjo Airijos lietuvių bendruomenės Dublino regiono pirmininkė Laura Garbatavičiūtė-Down.
Jos manymu, lietuvių svetur uždarumą lemia ne tautinis būdas, o vietos kalbos nemokėjimas.
- Ar lietuviai Airijoje jaučia informacijos stygių apie Lietuvos ir pasaulio įvykius? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Garbatavičiūtės-Down.
- Taip, jaučia. Ne visiems Airijos lietuviams prieinamas internetas. Juk didelė dalis tautiečių gyvena ne Dubline, o mažuose kaimeliuose arba atokiuose ūkiuose, kur interneto kavinių nėra.
Todėl dažnai tenka tenkintis informacija iš lūpų į lūpas.
Siekdami, kad ji būtų kuo patikimesnė, organizuojame renginius ir per juos stengiamės teikti žinių apie Lietuvą ir pasaulį.
Bendrauti vien rankomis maža
„Tai, kad didelė dalis užsidirbti išvykstančių mūsų piliečių nekalba angliškai, atsigręžia prieš juos pačius, – kalbėjo L.Garbatavičiūtė-Down. – Mokėti šalies, kurioje gyveni, kalbą – būtina.
Jos nemokėdamas susiduri su begale problemų. Skaudžiausios – diskriminacija darbe, mažos algos.
Kad galėtum pakovoti už save ir savo teises, privalai kalbėti ta kalba, kuria kalba tavo aplinka. Ir bėdoti dėl to, kad aplinka iš tavęs to reikalauja, negalima.
Airija teikia įvairių galimybių ne tik dirbti, bet ir ilsėtis.
Tačiau eidamas į klubą ar kiną turi kalbėti angliškai. Antraip jausiesi nevisavertis, o tai klampina į rutiną, liūdesį, verčia pykti.
Negalėdami savęs išreikšti vietinių apsuptyje lietuviai buriasi tarpusavyje arba su tos kultūros, kuri artima, atstovais.
Jie renkasi bendravimą su rusakalbiais, nes taip jaučiasi saugiau. Žinoma, bet koks bendravimas yra vertingas, tačiau užsisklęsti nuo kitų kultūrų nedera“.
- Kaip Airijos lietuviai puoselėja savo vaikų gimtąją kalbą?
- Kai kurie leidžia vaikus į šeštadienines mokyklas. Aišku, kyla sunkumų atokiau nuo didmiesčių įsikūrusioms šeimoms.
Todėl vykdome projektą, kad šeštadieniais vaikai būtų nuvežami į lietuviškas mokyklas.
Išsaugoti gimtąją kalbą svetur nelengva.
Nutinka ir taip, kad vaikai su tėvais kalba lietuviškai, o tarpusavyje bendrauja angliškai.