„Airijos žiniasklaida dažnai mini imigrantus iš Lietuvos, tačiau jie nežino, nei kas šie žmonės, nei ką jie čia veikia, kaip užsidirba pragyvenimui, kokia jų buitis. Mes siekiame surinkti kuo daugiau informacijos apie imigrantus ir sužinoti, kas jiems trukdo integruotis Airijoje“, - sakė pirmą kartą vykdomo imigrantų tyrimo vadovė dr. Mary Gilmartin.
Šiuo metu Airijoje imigrantai sudaro apie 10 proc. šalies gyventojų. Tai “Immigrant Council of Ireland” (Airijos imigrantų Tarybą) paskatino surengti tyrimą. Jį atlieka Dublino universitetas kolegija (University College Dublin).
2006 m. visuotinio Airijos gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyvena apie 420 tūkst. užsienio šalių piliečių, per pastaruosius penkerius metus atvykėlių skaičius padidėjo beveik dvigubai. Daugiausia šalyje gyvenančių imigrantų - atvykėliai iš Europos Sąjungos šalių (275,8 tūkst. arba 65,7 proc.). Iš naujųjų ES šalių narių - daugiausia Lenkijos piliečių (63,3 tūkst.), antroje vietoje – lietuviai (24,6 tūkst.).
Pirmą kartą rengiamoje apklausoje dalyvauja lietuvių, kinų, indų, nigeriečių bendruomenės, iš viso planuojama apklausti daugiau nei 400 žmonių.
„Lietuvių bendruomenė yra viena gausiausių iš keturių tyrime apklausiamų imigrantų bendruomenių, numatyta apklausti 150 lietuvių (100 – gyvenančių Dubline, 50 – kitose vietovėse). Jau esame apklausę 100 Airijos sostinėje įsikūrusių lietuvių“, - sakė tyrimo vadovė dr. M.Gilmartin ir pasidžiaugė, kad lietuviai noriai dalyvauja apklausose.
Tyrimo dalyviams reikia užpildyti anketas, kuriose pateikiami 78 klausimai apie jų amžių, išsilavinimą, atvykimo į Airiją priežastis, pragyvenimo šaltinį čia, laisvalaikio praleidimo būdus, priklausymą bendruomenėms, planuojamą buvimo šioje šalyje laikotarpį ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad dalis Airijoje gyvenančių lietuvių nepakankamai gerai moka anglų kalbą, apklausas atlieka vertėjos. Siekiama surinkti informaciją apie kuo įvairesnius Airijoje gyvenančius lietuvius, tad jie apklausiami lituanistinėse mokyklose, tradicinėse lietuvių šventėse, susitikimuose.
Pasak tyrimo vadovės, jeigu daugelis atsakys, kad jiems integruotis trukdo tai, jog Airijos valstybinėse institucijose negali gauti informacijos, nes ji neteikiama jų gimtąja kalba, prasta sveikatos apsaugos sistema, neprieinamos gydymo paslaugos, neišspręstos švietimo problemos., valstybė bus priversta į tai atsižvelgti.
Tyrimo metu surinkti ir apibendrinti duomenys bus pateikti atsakingoms Airijos institucijoms bei nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat ir Airijos lietuvių bendruomenei. Pasak jos, bus galima pasakyti, iš kokių Lietuvos miestų, kokio amžiaus lietuviai dažniausiai atvyksta į Airiją, pas ką atvažiuoja, kaip susiranda darbą, kaip atrodo jų buitis.
Praėjusių metų spalio mėnesį pradėto tyrimo duomenys turėtų paaiškėti šių metų spalį, rezultatai bus paskelbti Airijos spaudoje bei imigrantų žiniasklaidos priemonėse.