Parlamentaras Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančių Baudžiamojo kodekso pataisų projektą.
Pagal pataisas, tas, kas neteisėtai atskleidė informaciją apie brandos
egzamino užduotį ar jo dalį, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo
dėl savo tarnybos ar darbo, būtų baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą
arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu,
arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Laisvės iki trejų metų atėmimas grėstų ir informaciją apie brandos
egzamino užduotį ar jo dalį pagrobusiems asmenims.
Tas, kas viešai paskleidė, paskelbė ar platino informaciją, kurią
gavo darydamas numatytas nusikalstamas veikas, būtų baudžiamas bauda arba
areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Tuo tarpu Vyriausybė yra pritarusi Švietimo ir mokslo ministerijos
pateiktam siūlymui brandos egzaminų užduotis prilyginti tarnybos paslaptims.
Jei Seimas pritartų ministerijos inicijuojamam projektui, egzaminų
užduočių paviešinimas būtų vertinamas kaip tarnybinės paslapties
atskleidimas ir užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Parengti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo projektą
paskatino 2006 metais įvykęs lietuvių gimtosios kalbos (testo) valstybinio
brandos egzamino užduočių paviešinimas egzamino išvakarėse. Tuomet, kilus
skandalui, abiturientai buvo priversti egzaminą perlaikyti.
Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri
išanalizavusi teisės aktus brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką
ir valstybinio brandos egzamino užduoties paviešinimo tyrimo medžiagą,
pasiūlė švietimo ir mokslo ministrui svarstyti įslaptinti brandos egzaminų
užduočių turinį.
Papildytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas sugriežtintų
brandos egzaminų užduočių teisinę apsaugą. Numatoma, kad brandos egzaminų
užduoties turiniui bus suteikta „riboto naudojimo“ slaptumo žyma.