Valdžia pasikeitė, bet niekur nedingo „blato“ ir „atkato“ tradicijos. Vilniaus atkatologija netgi nusmuko iki kaimiškos savivaldybės supratimo.
Tokios išvados peršasi po šios savaitė savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti teritorijos prie Pupinės ir Kuzmickių vietovių detaliojo plano koncepciją.
Šiuo sprendimu siekiama šalia oro uosto esančioje milžiniškoje (daugiau kaip tūkstantis hektarų!) teritorijoje leisti gyvenamųjų namų statybą.
Ankstesnėje taryboje rengto Vilniaus bendrojo plano autoriai šalia oro uosto buvo numatę tik komercinę ir gamybos statinių plėtrą. Tai yra suprantama. Oro uostas yra triukšminga zona, nesuderinama su šiuolaikine gyvenamojo būsto plėtra.
Tuo pat metu Vilniui mirtinai trūksta gamykloms plėtoti tinkamų teritorijų. Todėl šioje teritorijoje logiškai ir buvo siūloma tokia miestui labai svarbi plėtra.
Tačiau dabar bandoma to nebepaisyti, bet patenkinti tą didžiulę teritoriją valdančių asmenų trumparegiškus pelno vaikymosi interesus, nes šiuo metu didžiausi pelnai yra gaunami iš gyvenamųjų namų statybos. Pasikeitus Vilniaus valdžiai, tokiems ketinimams bus atvertas kelias.
Jei būtų įgyvendinti tokie ketinimai, tai būtų atvertas nesibaigiančių konfliktų šaltinis tarp būsimų gyventojų ir oro uosto savininkų, kuris garantuotai stabdytų ir oro uosto, ir šios miesto dalies plėtrą.
Žmonės, kurie čia įsigytų būstus jaustųsi statybininkų ir miesto valdžios apgauti ir gintų savo teisėtus interesus. Tačiau kaltų ir vėl neatsirastų.
Įspūdingas buvo ir pats šio reikalo pristatymas Savivaldybės tarybos posėdyje. Plėtros departamento vadovas L.Naujokaitis niekaip nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis taip staiga per du tris mėnesius radikaliai pakeitė savo nuomonę. Į klausimą, ar jis nepatyrė politinio spaudimo jis bevelėjo neatsakyti.
Dar gražesni dalykai iškilo į paviršių pasigilinus į šio dokumento teisines išvadas. Teisės departamento vadovas J. Elzbergas ant sprendimo projekto yra aiškiai užrašęs, jog „teikiamam sprendimo projektui priimti teisinio pagrindo nėra“. Tačiau jis naujosios miesto valdžios prieš kelias dienas buvo atleistas, o jo buvęs pavaduotojas dokumentą jau vizuoja iš naujo ir priešingai, nei ankstesnysis jo viršininkas užrašydamas, kad jis neprieštarauja teisiniams aktams, su sąlyga jeigu tai raštiškai patvirtins architektai...
Būtų juokinga, jei nebūtų taip miestui pavojinga. Jis užrašo politikų reikalaujamą teigiamą išvadą, bet su sąlyga, jei jam pritars projektuotojai, kurie kaip ir jis irgi sėdi krūmuose. Naujosios valdančiosios daugumos dar neatleistą, bet jau įbaugintą teisininką žmogiškai galime suprasti, bet negalime jo pateisinti.
Vilniuje pradedama diegti naujųjų buldozerininkų politika. Valdininkams jau sukasi galvos. Tuoj ims suktis ir mums – gyventojams.
Istorija ir vėl pasikartojo. Ar mes, miestiečiai gausime daugiau tvarkos ir teisingumo, jei bus nustoti proteguoti rubikoniniai interesai, bet bus pradėti proteguoti su paksistais siejamos bendrovės „Saulės dovanos“ verslai? O gal garbės žodis taps svaresnis, po to, kai „janukoninėse“ blato landose į mero malones savivaldybėje įsitaisys „putramentai“?
Pabaigai, norėtųsi adresuoti klausimą narsiajam karžygiui su korupcija A.Paleckiui. Rinkimai baigėsi. Tai gal, Algirdai, laikas stoti į kovą su korupcija? Ne, ne su ta, rubikonine, kuri jau leisgyvė ir begalvė, bet pradžioje su ta – kuriai jūs patys net nemirktelėję klojate kelią!
***
Prof. dr. K.Masiulis yra Tėvynės Sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pirmininkas.