Jei įstatymo projektui bus pritarta, nelietuviški vardai ir pavardės
nebebūtų lietuvinami, o rašomi jų originalia forma.
„Šis įstatymas būtų aktualus ir naudingas, nes sutvarkytų sritį, kuri
buvo ne itin daug tvarkos“, - BNS sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė, dalyvavusi rengiant įstatymo
projektą Teisingumo ministerijos sudarytoje darbo grupėje.
Kaip pabrėžė J.Palionytė, nors įstatymo projekte nekalbama apie
konkrečią tautinę mažumą, tačiau norą savo vardus ir pavardes rašytis
originalia forma aktyviausiai reiškė vietos lenkai, užsitikrinę ir Lenkijos
vryaisuybės paramą. Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės
pavaduotojos, priėmus įstatymą, lenkų tautybės Lietuvos piliečiai turės
galimybę pasikeisti asmens dokumentus į tokius, kuriuose jų vardai ir
pavardės bus rašomi ir tais lotyniškais rašmenimis, kurių nėra lietuvių
raidyne.
Dėl pritarimo įstatymo pataisų projektui bus sprendžiama vyriausybės
posėdyje trečiadienį, jei vyriausybė pritars, projektas bus svarstomas
Seime.
Projekto iniciatorė yra Teisingumo ministerija.
Problemų su vardų ir pavardžių rašyba valstybės ir savivaldybių
išduodamuose asmens dokumentuose kildavo nelietuvių tautybės asmenims arba
lietuviams, sudarantiems santuoką su užsieniečiu.
Prieš kelerius metus vyriausybė jau buvo parengusi įstatymo Dėl vardų
ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris būtų leidęs tautinėms
mažumoms, su užsieniečiais susituokusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams
savo vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo nelietuviškais rašmenimis.
Tačiau tuomet Seimo Teisės departamentas konstatavo, kad projektas
gali prieštarauti Konstitucijai. Šiai išvadai pritarė Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetas, ir projektas nebebuvo svarstomas Seime.
Šiuo metu Lietuvoje, rašant vardus ir pavardes asmens ir kituose
dokumentuose, vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų
sausio 31 dienos nutarimu.
1999 metų spalį Konstitucinis Teismas paskelbė, jog asmens vardas ir
pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Lietuvos įstatymai
reikalauja lietuviškais rašmenimis rašyti tik šalies piliečių vardus ir
pavardes.
Anot J.Palionytės, Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė, į
kurią įeina ir konstitucinės teisės specialistai, ypatingą dėmesį atkreipė į
faktą, jog šiuo metu yra pasikeitusios faktinės aplinkybės - Lietuva tapo
Europos Sąjungos nare. Tai lėmė, kad žmonės dažniau keliauja, apsigyvena
kitose šalyse, todėl būtina atitinkamai reaguoti į pasikeitusias sąlygas.
Kaip teigė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės
pavaduotoja, Aukščiausiosios Tarybos nutarime yra palikta galimybė asmenims,
turėjusiems kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes išduodamame
Lietuvos piliečio pase rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį
atitinkantį dokumentą.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad
būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba.
Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais
rašmenimis, jų nelenkinant.