Vieni ramina: pažvelkite, kas sudarė į „seansus“ besiveržusių minių branduolį. Juk tai – senyvo amžiaus lenkakalbiai ir rusakalbiai pensininkai. Tiek jų amžius ir sveikatos būklė, tiek mentalitetas leidžia juos suprasti ir netgi užjausti. Pamokime jiems įkandin.
Tačiau kiti tuojau pat primena: juk įvairiausio plauko vietiniai magai, žiniuoniai ir kitokie energetikai jau senai užvaldė ne tik plačiųjų masių protą, bet ir politikos elitą, televiziją. Argi jie panašūs į marginalus, krebždančius visuomenės užribiuose?
Tačiau norėtųsi besti pirštą kita kryptimi – į knygynų lentynas. Statistika skelbia, kad prie jų nuolat lankosi vos trečdalis tautos. Ypač didelį susirūpinimą šiuo klausimu ir jo svarbos suvokimą demonstruoja net aukščiausia ir šviesiausia valdžia – priėmė specialią programą, skatinsiančią tautiečius skaityti, paskelbė Skaitymo metus.
Reikalo svarba seniai visiems žinoma. Kuo daugiau tautiečių skaitys, pirks knygas, tuo greičiau formuosis išsvajotoji vidurinė klasė – visokeriopos pažangos ir šviesos pagrindas, variklis.
O ką gi labiausiai skaito jau prasikalę šios klasės daigai? Viena iškalbingiausių ir paprasčiausių nuorodų – reguliariai skelbiami populiariausių knygų dešimtukai.
Prie grožinės literatūros baruose neginčijamai viešpataujančio ir rožiniu muilu trenkiančio „dvasingumo“ ne itin ką pridursi.
Tuo tarpu negrožinės literatūros lentynas tvirtai užėmusi iš pirmo žvilgsnio įvairialypė lektūra.
Čia ir „Ferrari“ pardavę vienuoliai, ir kažkuo dėto L.da Vinci „kodų“ iškoduotojai, ir įvairiausių patarimų visiems gyvenimo atvejams sąvadai, visokių „sėkmės universitetų“ pradžiamoksliai. Savitaigos ir įtakos kitiems, „tikėjimo savimi“ ir „pasąmonės galia“ biblijos.
Šalia ezoterinių „tūkstantmetės Rytų išminties“ veikalų ir įvairiopos mistikos guli modernios ir itin moksliškos vadybos strategijos, skirtos ciniškoms amerikietiškos svajonės medžioklėms.
Beje, ne vienas šios lektūros autorių aplanko skaitytojus ir asmeniškai, o už privilegiją pasiklausyti gražbylysčių paskaitose plėšia net didesnius pinigus negu senstantis A.Kašpirovskis.
Atidžiau pažvelgus, matyti kaip ant delno, kad visos šios knygos skiriasi tik viršeliais, žanru, stiliumi, bet ne esme. Įdomu, kad tokią lektūrą dar maždaug prieš 100 metų aprašė anglų publicistas ir mąstytojas G.K.Chestertonas savo esė „Apie sėkmės garbinimą“.
G.K.Chestertono mintis paprasta – tokio dalyko kaip sėkmė paprasčiausiai nėra. Kaip ir tokių paslaptingų, paranormalių jėgų kaip lemtis ar likimas. Autorius – ortodoksalus katalikas. Taigi jis nurodo, kad yra tik du keliai į sėkmę – arba labai gerai dirbti ir stropiai, sąžiningai veikti, arba sukčiauti.
O už visų ritualinius užkeikimus primenančių išvedžiojimų, pasak G.K.Chestertono, slypi vienintelis dalykas: „misticizmas, baisus pinigų kaupimo misticizmas“.
Atrodytų, tarsi būtų pasakyta apie šiandienos Lietuvą, kur dauguma piliečių skelbiasi esantys ortodoksalūs katalikai, ar ne? Pinigų kaupimo misticizmas, turto garbinimas šioje posovietinėje, visuotinio skurdo traumuotoje visuomenėje išties paverstas absoliučiu gyvenimo vertės matu.
Iš tų pačių laikų paveldėtas ir polinkis sukčiauti: o kam siekti sėkmės – pinigų ar kitu atveju sveikatos – tradiciniais metodais, jei likimą galima greitai apgauti sužinojus ypatingą techniką, užkeikimą ar kitokių burtų.
Akivaizdu, kad visko pagrindas – maginis tikrovės suvokimas. Tai tikėjimas, jog visą regimąjį pasaulį valdo jame slypinčios, nuo kasdienio žvilgsnio paslėptos stichiškos jėgos, kurias galima suvaldyti padedant pateptiesiems.
Ką gi, kartu su pagonybės garbintojais galime pasidžiaugti – tauta iš tikrųjų vieninga. Atrodo, pastaruoju metu ryškėjusias įvairias skiriamąsias linijas tarp itin sparčiai į priekį, į šviesą žengiančio tautos avangardo ir tą žengimą stabdančių tamsiųjų masių galime nubraukti dar ilgiems metams. Na, tiek to, paversti jas punktyru.
Taigi, pone R.Paksai, laimės paukštės uodega ir vėl čia pat. Nė žingsnio atgal. O jei nepavyks šiandien, būtinai pavyks rytoj. Ne jums, tai kam nors kitam iš jūsų giminės.
Pone S.Mavrodi, po sunkių darbų Rusijoje statant stebuklingas finansines piramides ir ilgų metų kalėjime jums reikia kuo geresnės reabilitacijos. Ją neprošal būtų suderinti su nauda. Prašom pas mus.
Čia visi su jumis – net ir tie, kurie patys taip nemano.