Jei tikėtume ja, šioje valstybės interesus turinčioje tirti institucijoje tvyrojo chaosas ir netvarka, politikai statutinius pareigūnus apkaltino vos ne korupcija ir tarnavimu vienos grupės verslo interesams.
Seimas po antrojo svarstymo pritarė prezidento Valdo Adamkaus dekretui VSD vadovą atleisti iš pareigų. Tačiau politikos analitikai mano, kad Seimas negreit pritars naujai prezidento siūlomai kandidatūrai į šį postą - teigiama, kad vyksta užkulisiniai ambicijomis pagrįsti žaidimai.
Konservatoriai šiame poste norėtų matyti sau artimą asmenį, valdančioji koalicija užsigavusi, kad neteisėtai ir negarbingai puolamas A.Pocius.
„Ekstra“ pamėgino giliau žvilgtelėti į bene dešimt mėnesių besirutuliojusį VSD skandalą ir su A.Pociumi pakalbėti apie šio skandalo užkulisius, kurie plika akimi vargu ar buvo matomi.
- Analitikai siūlo atkreipti dėmesį, kad tariamo VSD skandalo priešistorės reikėtų ieškoti ne kur kitur, o garsiajame 2K projekte. Girdi, vertindamas krovinių tranzitą per Lietuvą ir galimą sutartį su Rusiją, departamentas neteisingai sudėliojo taškus ir situacija nebuvo palanki vienai verslo grupuočių.
- Nesu iki galo įsitikinęs, kad 2K buvo išeities taškas pulti departamentą. Galbūt mėginta pasinaudoti tam tikromis aplinkybėmis.
Departamentas analizavo procesus, kurie vyko ir pradėjus rengti šį projektą, ir vėliau. Tarp politikų ir verslininkų kilo įvairių aistrų ir diskusijų. Pastebėjome, kad šiame projekte aktyviai reiškiasi asmenys, kurie departamentui sukelia tam tikrą susidomėjimą, ir kyla pagrįstų dvejonių, ar ši idėja nebus pajungta vien Rusijos interesams.
Nežinau, ar tai atsitiktinumas, kad rengiant projektą kai kurie tuomečio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai paprašė, kad pateiktume savo vertinimą. Tokia analitinė pažyma buvo pateikta komitetui.
Šia informacine pažyma stengtasi atkreipti dėmesį, kad prieš pasirašant projektą, vertėtų gerai išanalizuoti ir kitus aspektus. Departamentas negali prisiimti atsakomybės vertinti ekonominius rezultatus ir perspektyvas, tačiau buvo nuogąstavimų, jei toks projektas bus pasirašytas, jis neduos naudos Lietuvai.
Turėjome informacijos apie įvairias geležinkelių transporto konferencijas ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Sankt Peterburge.
- Ar Susisiekimo ministerija atsižvelgė į jūsų pažymą?
- Buvo tam tikrų nuomonių skirtumų. Tačiau departamentas yra specifinė institucija, kuri vertina situaciją pagal savo kompetenciją ir iš šalies saugumo pozicijų.
Tačiau pastebėjome, kad Susisiekimo ministerijos sistemoje atsirado grupė žmonių, kurie stengėsi paneigti pažymos išvadas. Vėliau kilo ažiotažas, neva pažyma buvo surašyta ne tokia, kokia turėjo būti pagal pirminius duomenis ir operatyvinę informaciją. Tačiau taip sakantys iš tikrųjų melavo.
Manau, siekta išbalansuoti patį departamentą. 2K problemos eskalavimas greičiausia buvo noras paslėpti kitus klausimus, formali užuomazga nukreipti dėmesį nuo kitų dalykų...
- Kas tie kiti dalykai?
- Praėjusių metų gegužę Seimas teigiamai įvertino departamento veiklą, buvo pritarta naujai strategijai keleriems metams į priekį. Departamente prasidėjo reformos siekiant jį padaryti civiline žvalgybos ir vidaus saugumo institucija - departamento struktūra, jo veikla turėjo atitikti kitų ES ir NATO šalių panašių institucijų reikalavimus. Ši pertvarka, galima spėti, kai kam nepatiko.
Departamentas atskleidė daug tendencijų, darančių įtaką svarbiausioms valstybės institucijoms, palietė politinio partijų finansavimo užkulisius. Tokia veikla tapo pavojinga ne tik verslui, bet ir partijoms.
Palietėme ir bene skaudžiausią, jautriausią klausimą: verslo įtaką žiniasklaidai, kai verslo grupės nori ne tik kontroliuoti visuomenės informavimo priemones pinigais, bet ir stengiasi jas įsigyti kaip ruporą savo tikslams įgyvendinti. Šioje schemoje atsiranda ir finansinės įtakos ryšiai su partijomis. Ši aplinkybė buvo bene pagrindinė, kodėl ant VSD buvo išpilta tiek daug pamazgų.
Ne departamentas kaltas, kad gauna tam tikrą informaciją. Mūsų pareiga reaguoti užčiuopus įtartiną neteisėtą finansavimą, ypač jei jis susijęs su kitų valstybių įtaka ir nuslepiamos šios lėšos oficialiose ataskaitose.
- Pratęsiant 2K temą leiskite priminti dar vieną įžangą prieš pradedant pulti VSD. Rusų kapitalo nupirktoje Kauno elektrinėje keičiantis vadovybei jums buvo priekaištaujama, neva dengiate verslininką Rimandą Stonį. Analitikai spėjo, kad puolimo priežastis - baimė vienai politinei jėgai galbūt netekti finansavimo. Ta jėga buvo įvardijami, kaip ir projekto 2K atveju, konservatoriai.
- Kauno elektrinė, kaip ir kitos panašios įmonės, svarbios energetinio saugumo požiūriu. Departamentui privalu domėtis vykstančiais procesais. Tačiau kaltinimai išgalvoti, nes departamentas negali turėti įtakos kadrų kaitai privačiose bendrovėse. Tai savininkų problema.
Neatmetu, kad buvo paliesti tam tikri finansiniai interesai keičiantis akcininkams, valdymo personalui.
- Žinant, kad Kauno elektrinės faktiniai šeimininkai - Rusijoje, galima išvada, kad tie patys konservatoriai galėjo būti penimi rusiškomis kupiūromis?
- Tokius dalykus turėtų pasakyti finansinius nusikaltimus tiriančios institucijos. Mes tegalime spėlioti. Kita vertus, pinigų pervedimo schemos tokios painios, kad neretai sunku atsekti pirminį šaltinį.
- Politika - verslo atspindys. Seimas pataisė Dujų įstatymą, neva norėdamas apkarpyti verslininko R.Stonio pelną ir taip išgelbėti gyventojus. Netikėtai, jūsų departamentui atlikus analizę, nutarta neprivatizuoti Rytų skirstomųjų tinklų. Niekam ne paslaptis, kad kitoje R.Stonio verslo barikadų pusėje stovi „Achemos“ koncernas su Bronislovu Lubiu priešakyje. Sekant įvykius, atrodo, kad jo interesus gina ne kas kita, o konservatoriai. Taigi ir jūs sudegintas ant finansinių grupuočių pakurto laužo?
- Aš irgi manau, kad susipainiojo įvairūs verslo interesai su politikais. Kitas klausimas, kiek politikai sąmoningai siekė sukompromituoti departamentą - ar buvo sumokėta, ar paprasčiausiai užkibo ant Lietuvai priešiškų specialiųjų tarnybų apdairiai jiems numesto jauko.
- Priimant politinį sprendimą, socialdemokratai pakluso konservatoriams ir balsavo už jūsų atstatydinimą. Kas tai: reveransas partneriams ar bijota padarinių, kaip, sakykime, atsitiko su Darbo partija? Kodėl atsirado toks kompromisas?
- Pirmą kartą turime mažumos Vyriausybę ir manau, kad svarstyklės nusviro stengiantis išsaugoti stabilumą, VSD problemas paliekant savieigai.
Tačiau yra kitas klausimas: jei tai yra politinis sprendimas, tai reikia ir pasakyti. Aš niekados nesilaikiau įsikibęs kėdės.
Bet yra žmoniškumo, sąžinės ir moralės aspektas. Ne kartą klausiau valstybės vadovų: ar yra prasmė naršyti departamentą sukuriant pseudosąmokslo teorijas, šokinėjant nuo vienos problemos prie kitos, pamirštant, ko ta komisija susirinko. Buvo pamiršta pati tyrimo pradžia, paleistas purvas spaudoje. Buvau ir toliau šmeižiamas, žeminamas.
Ar būtina klausimą spręsti tokiu būdu? Jei politiškai neįtinku, yra tokia politinė valia - esu atsakingas ne tik už save, bet ir už savo instituciją ir buvau pasirengęs iš karto atsistatydinti. Tačiau tokia situacija politikams neįtiko - reikėjo skalbti marškinius, kurie iš tikrųjų buvo ir yra balti. Ir iki šiol man nėra pateikta jokių konkrečių kaltinimų. Ligi šiol kaip teisininkas buvau įsitikinęs, kad remiantis dezinformacija pagrįstais kaltinimais jokie sprendimai negalimi.
Tačiau įvyko atvirkščiai. Kitas klausimas, ar mūsų politikai sąmoningai ar nesąmoningai pasidavė tokiai proceso eigai.
- Prisiminkime jūsų pareigūnų liudijimus Seimo komisijai. Nedviprasmiškai užsiminta, kad departamento vadovybė slėpė informaciją, dozavo. Kaip teisiniu aspektu galite įvertinti tokius pasakymus, ar išties tų tariamai nuslėptų faktų pakaktų ikiteisminiam tyrimui pradėti?
- Atsakomybei atsirasti reikia teisinių prielaidų. Jokia atsakomybė nebuvo galima, kol, sakykime, Darbo partijos atveju gautos lėšos nebuvo deklaruotos. Atsakomybė atsirado tada, kai buvo pateikta oficiali ataskaita.
Informacija turi būti patikima tiek, kad operatyviniai duomenys galėtų tapti įrodymais pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Aš irgi galiu daug ką žinoti. Tačiau įrodymai atsiranda tada, kai patikrintos informacijos pagrindu surinktais faktais galima grįsti įrodinėjimą teisme. Departamente dirba įvairūs pareigūnai, skirtingas jų išsilavinimas ir teisinė patirtis, sugebėjimas analizuoti gautus faktinius duomenis ir pačią operatyvinę informaciją. Pasitaiko, kai tokia informacija blogai vertinama, išpučiama, faktai supainiojami su prielaidomis. Todėl kai kam ir susidaro įspūdis, kad kas nors nuslėpta.
Problema gal dar ir kita. Operatyviniai darbuotojai aptinka tam tikrų aplinkybių. Bet kai pats operatyvinis darbuotojas pabando tapti teisėju turimoje operatyvinio tyrimo byloje, tokia pozicija pražūtinga bet kuriai specialiajai tarnybai. Jei susiformuoja panašus požiūris, pareigūnai pradeda veikti savavališkai, nesilaiko įstatymų reikalavimų.
- Užsiminėte, kad departamente susiformavo dvi skirtingų požiūrių į reformą grupuotės, kurių vienai neįtikote. Tai irgi viena VSD skandalo eskalavimo priežasčių. Ar tai reiškia, kad statutinėje organizacijoje buvote švelnus vadovas?
- Konfliktų niekados nesistengiau spręsti įsakymų jėga. Į departamentą plūstelėjo nemaža grupė išsimokslinusio, gabaus jaunimo, turinčio pagrįstų ambicijų ir vilčių kopti karjeros laiptais. Pavyko departamente išgyvendinti praktiką, kai į darbą vadovauti padaliniui buvo kviečiami pareigūnai iš šalies. Atsirado sveika konkurencija. Nenuostabu, kad tai buvo viena pagrindinių atsiradusios trinties priežasčių. Džiaugiuosi, kad sveikai protajantys pavaldiniai suprato konflikto priežastis, ir už tai esu jiems dėkingas.
Man gaila vieno: kad per tuos trejus metus, kai vadovavau departamentui, realiai departamento veikla galėjau užsiimti gal dešimt mėnesių. Arba skandalai, arba komandiruotės. Tačiau ir toks trumpas laikotarpis davė impulso departamento vystymuisi.
- Prezidentas Seimui teiks naują kandidatą. Kokį naują vadovą būtumėte linkęs matyti, ką jam reikėtų departamente keisti?
- Kas yra departamentas ir koks jis turėtų būti, kokia galėtų būti vieta tarp valstybės institucijų, supratau tik trečiaisiais darbo departamente metais. Negaliu spėlioti, kiek laiko prireiks naujam vadovui, tačiau galiu palinkėti nebijoti laikytis įstatymų, sąžiningai juos vykdyti ir neišsigąsti, jei bus apkaltintas sąžiningai vykdantis įstatymus. Tada departamente dirbantys jaus atramą.