Šiandien jau sunku net įsivaizduoti tai, bet prieš 20 metų lietuviui nuvykti net prie Lietuvos teritorijoje esančio Vištyčio ežero ar į Kuršių Neriją reikėjo specialių leidimų, kuriuos išduodavo milicija. Šios vietos, buvo priskirtas pasienio zonai, čia veikė ypatingas kontrolės režimas. Kiekvienas atvykęs į Kuršių Neriją privalėjo turėti leidimą ir dar užsiregistruoti milicijoje.
Tik nepriklausoma Lietuvos valstybė suteikė teisę savo piliečiams laisvai keliauti ne tik po savo šalį, bet ir po visą pasaulį, gyventi ir dirbti ten kur patinka.
Emigracija ir gimstamumo mažėjimas
Tačiau migracija tik viena kryptimi - iš savo šalies, mažoms valstybėms kelia ir nemažai pavojų. Ypač, kai emigracijos mastai yra tikrai nemaži ir kai išvyksta daugiausia jauni žmonės, galintys ir turintys kurti savo valstybės ateitį.
Kol gyvenimo ir darbo sąlygos gerokai skirsis tarp Europos Sąjungos senbuvių ir naujųjų ES narių, tol, matyt, emigracijos procesas, vargu ar sumažės.
Kita vertus, dėl ES paramos naujoms šalims ir dėl pačių šalių sugebėjimo tinkamai pasinaudoti teikiama pagalba ir sparčiu ekonomikos kilimu emigracija turės mažėti. Jei šių privalumų nesugebėsime išnaudoti, didelė tikimybė, kad išlikę emigracijos mąstai ir mažas gimstamumas ateityje gali sukelti pavojų tautos identitetui ir jos egzistencijai.
Kaip rodo mūsų pačių XIX a. pabigos ir XX a. pradžios istorija, esant pakankamam gimstamumui, emigracija nekelia pavojaus tautos išlikimui net ir tuo atveju, jei dalis žmonių nutautėja. Tačiau šiuo metu tautos gimstamumas yra pasiekęs kritinę ribą tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse, tiek kitose Europos šalyse.
2003 metų duomenimis, Latvijoje vienam tūkstančiui latvių teko vos 1200 vaikų, o Estijoje ir Lietuvoje - 1300 vaikų. Tai beveik du kartus mažiau, nei būtina užtikrinti tautos prieaugiui.
Vokiečių mokslininkas Gunaras Heinsohnas, prognozuojantis kai kurių tautų išnykimą ir esminius demografinius pokyčius pasaulyje artimiausiais dešimtmečiais, Baltijos tautas priskiria prie „išmirštančių tautų“.
Tokiomis tautomis autorius taip pat laiko ukrainiečius ir baltarusius, kurių šeimos daugiausia turi tik vieną vaiką, taip pat bulgarus, kurių dešimtadalis jau paliko savo šalį. Tragiška padėtis Armėnijoje, kur gyventojų skaičius nuo 1990 metų iki 2003 m. sumažėjo nuo 3,8 mln. iki 2,3 milijono.
Rusijoje dėl demografinių pokyčių ateityje vis labiau dominuos rusiškoji Azija ir buvusių Vidurinės Azijos respublikų gyventojai.( Gunnar Heinsohn. „Sohne und Weltmacht“. 2006, Zurich, p.272).
Didžiausi Europos migrantai
Nors lietuvių išvažiuoja palyginti daug gyventi ir dirbti svetur, mūsų tautiečiai nevaidina tokio svarbaus vaidmens migraciniame procese, kaip kitos, didesnės tautos.
Europoje labiausiai migruojančiomis tautomis laikomi rumunai ir lenkai. Iš 22 mln. rumunų jau du milijonai rumunų gyvena užsienyje, daugiausia Ispanijoje ir Italijoje, nes šių šalių kalbos labiausiai panašios į rumunų ir lengvai jų išmokstamos.
Kaip nurodo savaitraštis “Facts” (2007 m. Nr. 7), Rumunijoje dėl didelės emigracijos jau trūksta 400 tūkst. darbininkų. Vien statybose jų pasigendama net 300 tūkstančių. Apaskaičiuota, kad rumunų emigrantai kasmet atsiunčia į tėvynę daugiau kaip 4 milijardus eurų.
Tačiau rumunai savo gyventojų skaičių gali padidinti rumuniškai kalbančiais moldavais. Apie pusė milijono, o gal ir daugiau moldavų turi Rumunijos pilietybę. Ji suteikiama remiantis tuo, kad iki 1940 metų dabartinė Moldova buvo Rumunijos sudėtinė dalis, o jos piliečiai buvo Rumunijos piliečiais. Daugelis moldavų jau dabar dirba Rumunijoje.
Kita etninė grupė, užpildanti Rumunijos darbo rinką, yra kinai. Vien Bukarešte kinų gyvena apie septynis tūkstančius. Čia įsikūręs tikras Kinų miestas su šimtais restoranų, kavinių, parduotuvių, biurais, parkingais ir konferencijų salėmis.
Apie pusė milijono lenkų dirba Didžiojoje Britanijoje, o dar 400 tūkst. lenkų darbą surado Airijoje. Lenkai Airijoje sudaro apie 10 proc. šios šalies gyventojų. Tūkstančiai lenkų dirba sezoninius darbus rytų Vokietijoje. Nors vokiečių įstatymai draudžia nelegalų darbą, nemažai verslininkų tiesiog ignoruoja šį draudimą, nes vokiečių darbininkai per daug išlepinti socialinėmis lengvatomis, atsisako kai kurių fiziškai sunkių darbų.
Dėl emigracijos Lenkijoje jau trūksta apie 60 tūkst. gydymo įstaigų slaugytojų. Kita vertus, į Lenkiją, to pateis “Facts” duomenimis, nelegaliai atvažiuoja dirbti apie 300 tūkst. ukrainiečių.
Emigruojama ir iš turtingų šalių
Daugiausia emigruojama iš neturtingų į turtingas šalis. Iš šiaurės Afrikos - į Europą, iš pietų Amerikos - į JAV ir Kanadą, iš pietryčių Azijos - į Australiją. Kai kurios šalys taiko drastiškas priemones imigracijai sustabdyti. Pavyzdžiui, australai į savo šalį įsileidžia tik sveikus, iki 45 amžiaus, turinčius gerą reputaciją asmenis.
Bet migruojama ir iš turtingų į dar turtingesnes arba saugesnes šalis. Tai daugiausia aukštos kvalifikacijos migrantai. Iš Vakarų Europos šalių į JAV emigruoja kvalifikuoti inžinieriai, gydytojai, naujausių technologijų specialistai. Amerika mielai priima aukštos kvalifikacijos specialistus ne tik iš Japonijos ir Pietų Korėjos, bet ir iš Indijos, Kinijos, net Rusijos.
Kita vertus, amerikiečiai mielai renkasi darbą Vakarų Europoje, kur nėra tokios įtampos ir kur darbas nėra svarbiausia dorybė, o tik priemonė prasmingam gyvenimui.
Britams, besiskundžiantiems išaugusia imigracija į jų šalį, dažnai atsikertama, kad patys britai mielai palieka savo šalį. Tokių - ne vienas milijonas.
Turtingų šalių piliečiai arba turtingi skurdžių šalių žmonės mielai keliasi gyventi į Šveicariją. Todėl net 20 proc. Šveicarijos gyventojų sudaro užsieniečiai. 2006-aisiais į Šveicariją atvyko dirbti ir gyventi apie 25 tūkst. vokiečių, apie 8 tūkst. prancūzų, daugiau kaip 5 trūkst. italų, daugiau kaip 3 tūkst. britų, apie 1,5 tūkst. rusų.
Migracija yra tapusi neišvengiama šiuolaikiniame pasaulyje. Ji turi ir neigiamų, ir teigiamų pusių. Valstybėms migracija padeda išvengti dalies problemų arba jas sumažinti, pavyzdžiui, mažinant nedarbą, pritraukiant migrantų kapitalą, perkant kvalifikuotą darbo jėgą.
Kita vertus, mažoms valstybėms migracija su visais jos privalumais - galimybe laisvai judėti po pasaulį, jį pažinti, perimti visa tai kas geriausia pritaikant savo kraštui - pateikia ir labai rimtų iššūkių. Rimčiausias – galima tautos ir valstybės egzistencijos pabaiga.