Bandymas įsidarbinti - neįprastas
Ar dar yra profesijų, kurių nėra įvaldžiusios moterys?
„Panevėžio rytas“ nutarė tokių paieškoti ir nusprendė pabandyti žurnalistę įdarbinti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotoja.
Galinga ir sunkiasvorė technika, itin sunkių tentų tampymas ir kelyje tykantys pavojai, atrodytų, tikrai ne moteriai. Be to, bendrovių vadovams galbūt būtų itin svarbu žinoti, ar moteris vairuotoja nesilaukia kūdikio, neaugina mažamečių vaikų, nes tada jam iškiltų dar daugiau įvairių problemų siunčiant tokią darbuotoją į tolimą reisą.
Tačiau pasirodė, kad ne visi darbdaviai į tokį moters norą žiūri įtariai.
Moters vairuotojos nenorėjo
Beveik visos Panevėžio firmos, užsiimančios krovinių gabenimu, šiuo metu ieško darbuotojų. Susirinkusi dešimties tokių firmų telefonų numerius bandau įsidarbinti.
Skambinu į firmą „Transveka“. Atsiliepia malonus moteriškas balsas. Pasiteirauju, ar jiems reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai. Patvirtinusi, kad tikrai reikalingi, kitoje laido pusėje moteris kaipmat nustemba: „O jūs čia kuo dėta?“
Sakau, kad noriu įsidarbinti, turiu patirties ir visas reikiamas vairuotojo kategorijas.
„Ką jūs, mes moterų nepriimam!“ - nukirto pašnekovė.
Į mano klausimą, kodėl nepriima, moteris negali nieko paaiškinti, nereikia moterų, ir tiek.
Tik prisistačius, kad esu žurnalistė ir dar nenoriu darbintis tolimųjų reisų vairuotoja, tonas pasikeičia: „Tai galim priimt ir moteris, jūs paskambinkit direktoriui“.
Menkos žinios darbdavio neišgąsdino
Bandau laimę firmoje „Transdadas“. Šį kartą atsiliepia vyras, jis patvirtina, kad tikrai reikia vairuotojų, paklausia, ar esu anksčiau dirbusi tokį darbą, ir pakviečia pokalbio.
Skubu susitikti, nes žada gerą atlyginimą ir puikias mašinas.
Paskambinęs sekretorei ir gavęs palaiminimą apsaugininkas mane palydi iki pat transporto direktoriaus Andriaus Buterlevičiaus kabineto. Direktoriaus nėra. Sekretorė maloniai pasiūlo prisėsti ir palūkėti tris minutes. Laukiu dešimt minučių.
Pagaliau atėjęs direktorius atsiprašo, kad užtruko, ir pradedam pokalbį.
Klausimai apie darbo stažą, kur dirbau, kokia mašina ir kokiose šalyse teko važinėti. Nepagalvojau, kad einant į pokalbį reikėjo labiau pasidomėti, kokių sunkiasvorių mašinų apskritai esama.
Žinau tik kelias, todėl greitai atsakau, kad dirbau Švedijoje su „Volvo“. Tačiau į klausimą, kokia ta „Volvo“ buvo, nelabai ir žinau ką pasakyt.
„Paprasta“, - skubiai atšaunu ir toks atsakymas darbdaviui, atrodo, tiko.
Dar sunkiau buvo, kai A.Buterlevičius pasiteiravo, į kokias šalis teko vežti krovinius. Mano išvardintos šalys buvo tolokai viena nuo kitos. Tačiau galiausiai apklausa baigta, mano atsakymai direktoriui tinka.
Paklausęs, kokios būtų mano sąlygos, pasakė, kad galiu tvarkytis dokumentus pas sekretorę ir jau šią savaitę pradėti dirbti.
Beliko padėkoti, kad priėmė, ir prisipažinti, kad negaliu dirbti, nes net nežinau, kaip į tokią mašiną įlipti. Direktoriaus veidas akivaizdžiai pasikeičia, nemalonu jaustis apgautam, man taip pat nesmagu, kad taip melavau. O darbas gal tikrai būtų neblogas: 80 automobilių, visi „Mercedes“, viena didžiausių firmų Panevėžyje.
Apie patirtį net nesiteiravo
Važiuoju į firmą „Lagera“, ten taip pat susitariau susitikti dėl darbo. Direktorius Gintautas Ašakėnas pasiūlo prisėsti, pasidžiaugia, kad turės moterį vairuotoją, tačiau nieko nesiteirauja apie mano darbo stažą ir vairuotojo kategoriją.
Tenka pačiai klausti, ko reikia norint įsidarbinti. Reikalavimai kaip ir visur: E kategorija, darbo stažas, sveikatos pažymėjimas.
Taigi ir čia jau esu priimta, galiu pradėti dirbti nors ir rytoj.
Pasirodo, moteriai įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoja nėra sunku, reikia tik noro ir gebėjimo tvarkytis su sunkiasvore mašina. Prisipažinau, koks buvo mano apsilankymo tikslas. Direktorius neįsižeidžia, tik smagiai pasijuokia.
Perspėdavo dėl sunkaus darbo
Su kitų bendrovių atstovais bendravau telefonu, tačiau nė vienoje jų niekas nepasakė, kad moterų jiems nereikia. Kai kur net nustebdavo: „Jūs čia rimtai?“
Kitose bendrovėse bandydavo paprotinti, kad pas juos yra autovežiai ir kad moteriai, girdi, gali būti sunku tentus tampyti, tačiau iš esmės neatsakydavo neigiamai ir leisdavo bandyti laimę.
Peršasi išvada, kad moterys Panevėžyje nediskriminuojamos ir, jeigu nori dirbti tolimųjų reisų vairuotojomis, - prašom, jos laukiamos beveik visose firmose.
Dirba tik kelios moterys
„Panevėžio rytas“ pasiteiravo vežėjų asociacijoje „Linava“, ar dirba pas juos moterys vairuotojos, visi paminėjo tik vieną.
Tačiau neoficialiais duomenimis, Lietuvoje tokį darbą dirbančių moterų yra keturios, kiti šaltiniai teigia, kad aštuonios.
Įdomu tai, kad nė vienas potencialus darbdavys net nepasidomėjo, ar moteris augina vaikus ir kokio jie amžiaus, ar dar planuoja jų turėti. Nėščioms ir mažamečius vaikus auginančioms moterims įstatymai numato aibę visokių lengvatų.
Bendrovių vadovai to pasiteirauti galbūt ir planavo, tačiau, kaip susidarė įspūdis, gavę tokį keistą prašymą iš netikėtumo tai tikriausiai pamiršo.