Gal iš tiesų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas S.Stripeika nieko bloga nepadarė, kad tarnybiniu sraigtasparniu paskraidino Darbo partijos veikėją G.Furmanavičių ir jo sūnų?
Generolo paaiškinimas televizijos reporteriams buvo: „Užkardas iš oro pažiūrėjome, pasižiūrėjau, kaip tarnyba organizuojama“.
Įdomu, įdomu. Su dviem civiliais – tikrinti pasienio infrastruktūros? Sraigtasparniu, kuriame yra žemėlapių su grifu „slaptai“? VSAT tarnybų išdėstymo ir tikrinimo tvarka – jau ne valstybės paslaptis?
Skrydžio metu nebuvo atskleista VSAT ir valstybės paslaptis? Gal ir nebuvo, bet ši informacija domina kontrabandininkus?
Ko gero, domina. Ar generolo antpečius nešiojantis VSAT vadas neturėtų saugoti net paslapties šešėlio kaip savo akies vyzdžio?
Metų senumo vidaus reikalų ministro įsakymas Nr.1-1RN-5 (RN) patvirtino valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie jos, sąrašą.
Galima įtarti, kad į šį sąrašą įtraukti sienos apsaugos pajėgų ir priemonių detalieji planai (sąrašas 104), kiti punktai, kuriems nustatomos griežtos saugumo kategorijos (jas patvirtina ir VSAT 2006 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 4-436), minėto skrydžio metu galėjo tapti žinomi ir pašaliniams asmenims.
Už tai iš generolo būtų galima atimti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija, o tai reikštų pašalinimą iš tarnybos vado posto.
Net jei taip ir neatsitiko, valstybės paslapčių reglamentavimą išmanantys teisininkai tvirtina, kad tokiu atveju Valstybės saugumo departamentas (VSD) vis tiek turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą.
O, tiesa, VSD – jau neįgalus ką nors tirti. Bet vidaus reikalų ministras R.Šukys gal dar įgalus?
Jei įgalus, kodėl S.Stripeika atsipirko menkiausia tarnybine nuobauda – pastaba? Tik todėl, kad valstybės paslaptis – pigiau grybų?
Keista, bet šio reikalo tyrėjai net nebandė atsakyti į klausimą, kodėl televizijos reporteriai laiku galėjo užfiksuoti sraigtasparnio skrydį toli nuo miesto esančiame ir mažai ką dominančiame aerodrome?
Ką verstų išsiaiškinti, pavyzdžiui, spėjimas, kad apie neteisėtą skrydį galėjo pranešti kas nors iš lakūnų, technikų ar jiems artimų žmonių?
Tai, kad juos seniai užkniso panašūs generolo pasiskraidymai. S.Stripeika dažnai skraidinamas į Šiaulius ir Klaipėdą. Ar tai – nieko nesakanti detalė? Ar pasiskraidymai – tik tarnybos reikalais?
Kai kada – žvejoti ar teniso pažaisti. O būta ir susitikimų su V.Uspaskichu, kuriam generolas organizavęs iškylą jūroje ir padaręs įspūdį. Ir pats generolas mėgsta katerius bei prabangą, kurios net verslininkai galėtų pavydėti.
Štai ir paklauskime: kas lemia, kad vieno aukšto pareigūno su antpečiais ne vietoje pasakytas žodis tampa mėnesiais trunkančiu skandalu, o kito tarnybinis nusižengimas įvertinamas tik pastaba?
Bet gal VSAT – ne tokia svarbi, kad dėl jos politikai laužytų ietis taip, kaip dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ar VSD?
VSAT kalbama, kad iki S.Stripeikos galiojusi karjeros sistema – kaip iš eilinio tapti generolu – sunaikinta, atvirai vertinami ne sumanūs pareigūnai, o tik „paklusnios beždžionės“ (VSAT žargonas).
Be to, dar nežinia, kuri iš šių tarnybų turi daugiau galimybių, pavyzdžiui, sekti generolui neįtikusius žmones.
Kai ministru dar buvo G.Furmanavičius, VSAT buvo įkurta Specialių užduočių rinktinė, kuri užsiima tik sekimu ir telefonų klausymusi.
Taip, kovai su kontrabandininkais skirta tarnyba. Bet ką apie ją žino specialiųjų tarnybų parlamentinę priežiūrą turintys vykdyti Seimo nariai? Pavyzdžiui, ar žino, kad šios rinktinės vado R.Miknevičiaus žmona – personalo vadovė? Kad kiekvieną pirmadienį specialiai pats generolas šiai rinktinei dalija užduotis?
Galima suprasti, kad rinktinės darbuotojo alga – įslaptinta, pateisinti Vyriausybės ką tik skirtą milijoną litų rinktinės automobiliams ar tai, kodėl net nuo ES ekspertų nuslėptas tikrasis rinktinės pareigūnų skaičius (jiems pasakyta, kad rinktinėje – iki 100 žmonių).
Bet galai vis tiek nesueina. Kaip tokia supergriežta VSAT veiklos tvarka tuo pat metu gali derėti su visišką netvarką rodančiu pašalinių dalyvavimu tikrinant sienos užkardų veiklą sraigtasparniu, prigrūstu dalykų, susijusių su valstybės paslaptimi?
Kas atsakys į šį klausimą? Turime manyti taip: kas galima VSAT generolui, negalima niekam kitam?