Dėl arenos milijonų užvirė nuožmi kova

Dar geri metai, ir panevėžiečiai krepšinio sirgaliai galės lieti savo nevaržomas aistras stebėdami rungtynes naujoje sporto arenoje.

Jų ugningose vizijose – ir po ketverių metų Lietuvoje vyksiančių Europos vyrų krepšinio pirmenybių istorinės akimirkos.

Tačiau tie, kurie mano, kad visos su sporto arena susijusios didžiosios aistros mūsų laukia ateityje, – labai klysta.

Nacionalinės svarbos objektu paskelbtos arenos statyboms atseikėta kone 100 milijonų litų. Pusę lėšų joms skyrė Europos Sąjunga. Šie pinigai tokie dideli, kad tiesiog negali negundyti, nekelti aistrų ir intrigų.

Atrodo, kad apakinta milijonų į šitą „peklą“ jau iki kaklo įklimpo ir pati objekto užsakovė – Panevėžio savivaldybė.

Statybų pinigai dalinami jau seniai.

Pirmiausia buvo sumokėta už „Panevėžio miestprojekto“ atliktą galimybių studiją. Vėliau „Formos“ bendrovė atliko techninį projektą, kainavusį 0,5 milijono litų.

Rangovas – Panevėžio statybos trestas – ką tik pasirašė su savivaldybe sutartį už 86 milijonus litų ir jau bemaž pradėjo statybas.

Dabar liko tik paskutinius pinigus padalinti už objekto techninę priežiūrą ir lauko objektų įrengimą.

Būtent šie paskutiniai konkursai ir atskleidė labai įdomius dalykus, besidedančius miesto valdžioje.

Abu šiuos konkursus laimėjo „Panevėžio miestprojektas“, tačiau, pasirodo, laimėti konkursus Panevėžio savivaldybėje dar nieko nereiškia. Su laimėtoju nė dėl vieno užsakymo nesukirsta rankomis.

Techninės priežiūros konkursas buvo skelbtas dar praėjusių metų pabaigoje. Balandį atplėšus vokus paaiškėjo, kad iš dviejų bendrovių mažesnę kainą užsiprašė panevėžiečiai, o ne viena vilniečių bendrovė. „Panevėžio miestprojektas“ siūlė atlikti darbus už 570 tūkstančių litų.

„Tikriausiai ne mes turėjome laimėti“, – sarkastiškai nusijuokė šios bendrovės vadovas Vytautas Sukackas.

Tad nuo balandžio įsivyravo tyla. „Panevėžio miestprojektas“ nesulaukęs jokio signalo užklausė savivaldybės apie tai raštu.

Gavo atsakymą, kad konkursas nutraukiamas. Ir viskas – jokio paaiškinimo.

Prieš kelias dienas, kai buvo užklausta dar kartą, bendrovės gavo jau aiškesnį atsakymą. Jame rašoma, kad savivaldybė, įsteigusi naują tarnybą, dabar bus pajėgi pati atlikti sporto arenos statybų techninę priežiūrą, todėl pirkti paslaugas nebėra jokio reikalo.

Štai nuo čia, kaip sakė V.Sukackas, jiems jau pasidarė labai įdomu.

„Panevėžio miestprojekto“ vadovas, puikiai pažįstantis savivaldybės Miesto ūkio skyriaus virtuvę, niekaip nesuprato, kaip vienintelis likęs joje dirbti patyręs statybų specialistas Mykolas Buzys sugebės prižiūrėti nacionalinės reikšmės statybų objektą.

Bet ir tas M.Buzys dabar nuo ligų nepabėga – ligoninėje gulėjo ir į darbą turėjo grįžti šią savaitę.

Prižiūrėti grandiozines statybas – tai ne saulėgrąžas gliaudyti. Čia ir darbo kokybės tikrinimas, ir pinigų, kuriuos leidžia statybininkai, kontroliavimas.

„Mes esame suformavę didelę komandą, turime begalę patirties ir tokių įmonių sąraše užimame šalyje 10 vietą. Mes vykdome techninę priežiūrą tokios pat arenos Šiauliuose, prižiūrėjome 100 milijonų litų kainavusias „Vikingmalt“ statybas Panevėžyje, gaisrinę, biblioteką, mus samdo šalies ministerijos“, – aiškino V.Sukackas.

Direktorius tikino, kad tai – ne pasigyrimas. Konkurso sąlygose buvę įrašyta, jog statybų prižiūrėtojas turi būti labai patyręs, statęs labai didelius objektus, turintis krūvą ypatingo išsilavinimo ir patirties specialistų.

Būtent dėl tokių reikalavimų esą ir objekto priežiūros kainą teko gerokai padidinti, nors ji ir dabar nesanti didesnė už valstybės rekomenduojamą.

„Čia pati savivaldybė reikalauja patirties, čia ji paskui viską vienu mostu nubraukia“, – stebėjosi V.Sukackas.

Direktorius niekaip negalėjo suprasti, kaip savivaldybė galėjo gauti leidimą steigti savo tarnybą, jei tada net normali specialistų komanda nebuvo suburta.

„Jei jau savivaldybė užsimanė tapti verslininke, tegul deda šalmą Matuzui ant galvos, daro jį „prarabu“ ir renka komandą“, – juokėsi direktorius.

Tačiau ne visiems objektams savivaldybė tapo nebereikli. Štai dabar paskelbus konkursą Mokslų ir technologijų parkui prižiūrėti ji vėl reikalauja ypatingo specialistų pasirengimo ir patirties.

„Konkursas jiems buvo reikalingas tik tam, kad pasitikrintų kainą – už kokią sumą patiems verta atlikti techninę priežiūrą“, – manė V.Sukackas.

Dėl specialistų trūkumo savivaldybėje ne veltui nuogąstavo V.Sukackas. Būtent šia proga miesto valdžia drįso griebtis netgi nesąžiningos konkurencijos ir „Panevėžio miestprojektui“ parengė dar vieną bombikę.

Pagal šios „bombos“ scenarijų jau šiomis dienomis savivaldybėje turėtų pradėti dirbti iš šios bendrovės išviliotas techninės priežiūros vadovo padėjėjas Andrius Aukštakalnis.

Kad jis tikrai įdarbintas, „Panevėžio rytas“ gali garantuoti, nors jokių įrodymų dar neturi.

Tiesiog tai labai lengva suprasti iš valdžios atstovų atsakymų. Tiek savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas, tiek ir mero Vito Matuzo patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Tadas Jagminas ėmė iškart mykti, vos tik apie tai paklausus, o pirmasis netgi ištarė tradicinę frazę: „Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti“.

Būtent ši frazė viską ir pasakė.

Bet kodėl valdžios vyrai taip bijojo kalbėti apie paprasto darbuotojo įdarbinimą?

Todėl, kad šis įdarbinimas pirmiausia rodo nesąžiningą konkurenciją, baudžiamą teismais. Antra, jis atskleidžia, kaip valdžia gali laviruoti pinigais ir atlyginimais.

A.Aukštakalnis „Panevėžio miestprojekte“, V.Sukacko tvirtinimu, gaudavo 6-7,5 tūkstančio litų atlyginimą. Todėl aišku, kad savivaldybėje jis turės gauti kas mėnesį dar didesnę sumą. Ji jau bus didesnė ir už administracijos direktoriaus, ir už mero algas.

„Valstybės tarnautojams yra nustatyti atlyginimų koeficientai, o paslaugų darbuotojų algos yra sutartinės“, – nesunkiai tą paaiškino T.Jagminas.

Tačiau iki šiol savivaldybė dar niekur viešai nesigyrė, kad kai kuriems savo darbuotojams algas moka 10-imis tūkstančių.

Statybų konsultantų ir priežiūros įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Mišeikis sakė, kad Panevėžio savivaldybės sprendimą nutraukti konkursą jie būtinai apskųs Viešųjų pirkimų komisijai.

„Yra skaidrumo principai, kurie reikalauja statyboms prižiūrėti samdyti nepriklausomus specialistus. Europos Sąjungos lėšas naudojant šis reikalavimas ypač svarbus. Savivaldybė skirdama lėšas pati negali tikrinti šių lėšų naudojimo“, – aiškino G.Mišeikis.

Panevėžiečiai, anot asociacijos prezidento, labai nevykusiai nukopijavo Vilniaus pavyzdį, dėl kurio vyksta didžiuliai ginčai.

„Mes pusę pinigų sutaupysim“, – teigė naujasis administracijos vadovas S.Karčinskas.

Anot jo, tai – svarbiausias „Panevėžio miestprojekto“ paslaugų atsisakymo motyvas.

Tą daryti brangstant statyboms, anot jo, buvo nurodžiusi Ūkio ministerija. Jos nurodymu ir buvo imtasi atgaivinti savivaldybėje jau senokai pamirštą Kapitalinės statybos skyrių, kuris dabar, aišku, vadinsis kitaip.

„Mums veikti leido šalies Verslo paramos agentūra – ji jau po konkurso paskelbimo išdavė mums leidimą patiems veikti“, – aiškino S.Karčinskas.

Miesto ūkio skyriaus, kuriame yra kapitalinės statybos poskyris ir jame tedirba vienintelis M.Buzys, vadovas Antanas Karalevičius apie šio poskyrio naująją veiklą žinojo tik tiek, kad nuo šios savaitės ateina naujas darbuotojas iš „Ortito“.

Paprašytas paaiškinti daugiau apie būsimą arenos priežiūrą bei šios paslaugos naująją kainą, vedėjas patarė kreiptis į kitus savivaldybės darbuotojus, bet į kokius – nežinojo.

Tik S.Karčinskas neslėpė, kad visa ši idėja atėjo iš V.Matuzo patarėjo T.Jagmino. Čia jau nesunku spėti, kad šiam galėjo pašnibždėti pats meras.

T.Jagminas taip pat patikino, kad naujas sprendimas dėl objekto priežiūros bus efektyvesnis.

Jis garantavo, kad jokie pinigai į šalį nenuplauks, nes yra ypatinga priežiūra: kiekvienas judesys esą užrašomas ir tikrinamas.

Tačiau mero patarėjas paneigė administracijos direktoriaus tvirtinimą, esą jiems vykdyti statybų kontrolę leido Verslo paramos agentūra. Tokio leidimo išvis esą nereikia.

Paprašytas parodyti tikslius skaičiavimus, kaip bus galima perpus pigiau atlikti techninę priežiūrą, T.Jagminas atsakė, kad tokie skaičiavimai daryti tik apytiksliai. Galop jis išsisuko nuo kalbos pareikšdamas, kad jam dabar – atostogų diena.

Prašnekus apie atsakomybę ir tai, kad atsainiai prižiūrint statybas vėliau gali įvykti ir katastrofa, mero patarėjas atsakė, kad tada pagal sąlygas turės viską atstatyti rangovas už savo lėšas.

Žurnalistė šį valdininko atsakymą pabandė įsivaizduoti vizualiai: per svarbias rungtynes sausakimšoje salėje staiga įgriūva lubos, žūsta tūkstančiai žmonių, o miesto valdžia tik rūpinasi, kaip tas lubas greičiau sulopyti.

T.Jagminas garantavo, kad statybos bus prižiūrėtos puikiai, nes savivaldybės skyrius dėl to sustiprintas dviem žmonėmis ir dar bus stiprinamas toliau.

Kodėl tai sugalvota padaryti ne prieš konkursą, o jam pasibaigus, mero patarėjas atsakė, kad ankstesnis administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius buvo priešingos nuomonės, o dabar, po rinkimų pasikeitus valdžiai, pakeista ir darbo strategija.

Dėl antrojo konkurso – arenos lauko darbų – taip pat jau aišku, kad „Panevėžio miestprojektas“ bus nuspirtas į šalį.

Šį kartą už jį padirbės ir pinigus pasiims areną statantis Panevėžio statybos trestas.

Šitai sužinoti iš Panevėžio savivaldybės atstovų buvo itin sunku. T.Jagminas išsitarė, kad kitas sprendimas jau yra, tačiau staiga susigriebęs ėmė aiškinti, kad tai – ne jo žinioje.

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Jolanta Valužienė taip pat iš pradžių pasakė tik tai, kad „Panevėžio miestprojektui“ jau yra parengtas atsakymas, tačiau atsisakė pasakyti koks.

Tik pareikalavus viešumo, darbuotoja pranešė, kad jau kreiptasi į šalies Viešųjų pirkimų komisiją dėl konkurso nutraukimo, nes sutarta, kad tuos darbus atliks rangovas – PST.

Taip esą atsitikę todėl, kad konkurso sąlygose buvo numatyta tuos darbus atlikti iki rugpjūčio, o iš tiesų reikia – iki birželio. Panevėžio statybos trestas sutikęs tai padaryti greičiau.

Tokios specialistės kalbos tarsi patvirtino labai negražias panevėžiečių spėliones, kad skubama dėl visai kito dalyko: reikia baigti šalia statomo vandens pramogų centro lauko darbus. Manoma, kad kartu su arenos lauko darbais bus atlikti ir pastarieji, o sutaupyta suma kažkam labai gražiai nusės į privačias kišenes.

Tokie netikėti konkursų nutraukimai, darbų atidavimas Panevėžio statybos trestui, kurio santykius su Panevėžio valdžia vaizdžiai nusako tik viena – PST savininko Gvido Drobužo pavardė, jau nieko nebestebina.

„Panevėžio rytas“ ne kartą rašė apie tai, kad buvęs tarybos narys, vienas turtingiausių žmonių šalyje G.Drobužas savivaldybės ir mero V.Matuzo kabineto duris atsidaro vos ne kojomis. Ypatingasis milijonierius, neabejojama, Panevėžiui parinkęs ir jam parankų merą.

Kaip anksčiau „Panevėžio rytas“ jau rašė, naujoji universali sporto arena šalia Nemuno ir Parko gatvių sankryžos turėtų pradžiuginti miestiečius kitų metų rugsėjį.

Žmonės išvys modernų 30 tūkst. kvadratinių metrų ir 28,5 m aukščio arenos pastatą.

Šiame pastate bus įrengtas 250 metrų dviračių trekas, 5,3 tūkstančio vietų krepšinio arena. Pastate taip pat vyks ne tik įvairių sporto šakų varžybos, bet ir koncertai, mugės, parodos, kiti renginiai.

Kadangi mūsų šalyje 2011 metais bus rengiamas Europos krepšinio čempionatas, dalis svarbių rungtynių turėtų vykti ir Panevėžyje. Dėl šios priežasties arenos statyba Vyriausybės sprendimu įtraukta į nacionalinės svarbos objektų sąrašą.

Tačiau arena bus tik viena iš didelio sporto, pramogų ir verslo centro komplekso dalių. Šalia jos jau statomas vandens pramogų centras, atversiantis duris prieš Naujuosius metus.

Paskui bus pastatyti dar du objektai – teniso kortai, ledo rūmai bei nutiesta 4 kilometrų sveikatingumo trasa.