Spaudoje ir internete pasklidusios kalbos apie neva slaptą Skaivos verslą - prekybą dėvėtais drabužiais, tapo vieša diskusijų tema. Vieni iš to juokiasi, kiti gūžčioja pečiais, smerkia ar piktinasi, tačiau pati Skaiva prisipažįsta: ši istorija skaudžiai palietė ne tik ją vieną.
„Deja, dauguma žmonių linkę tikėti tuo, kas rašoma. Dar baisiau, kai žmonės mano, kad mes patys norime, jog apie mus tai rašytų“.
Pasidavė maldavimams
Dėvėti garsių dizainerių drabužiai, diržai, rankinukai, laikrodžiai ir akiniai - panarstę po internetą, visus šiuos daiktus MES iš tiesų galime įsigyti visai nebrangiai. Tokių prekeivių kniždėte knibžda internete. Visai neseniai viename leidinyje pasirodė žinia, kad tarp jų - ir žinoma žurnalistė Skaiva Jasevičiūtė. Negana to, užsiimti šia prekyba jai talkina už ją jaunesnis širdies draugas Tomas.
„Pati iš spaudos neseniai sužinojau, kuo ir kaip prekiauju, kur gyvenu ir su kelintu automobiliu važinėju. Esu dėkinga, kad turime bulvarinę spaudą, puikiai aprašinėjančią mūsų gyvenimą. Jei ne ji, daug ko apie save nežinočiau, - ironizuoja Skaiva. - Apie nenaujus apdarus ir mano prekybą jais sugalvojo parašyti žurnalistas, tikriausiai nesimokęs universitete ir nežinantis, kuo žodis „faktas“ skiriasi nuo žodžio „gandas“.
MES nedrįstame teisti, kur čia slypi faktai, o kur tik gandai, tačiau į tokias įsiplieskusias kalbas Skaiva negalėjo numoti ranka. Skaudu ne todėl, kad rašoma netiesa, bet dėl to, kaip tai daroma.
„Minėtam bulvariniam dienraščiui interviu jau senokai neduodu žinodama, kad nesvarbu, ką pasakyčiau, bus parašyta taip, kaip yra patogiau. Šį kartą paskambinęs žurnalistas prisistatė mano draugų draugu ir meldė manęs interviu, kuris, pasak jo, turėjo būti apie mano darbą radijo stotyje ir televizijoje. Kai žmogus labai gražiai prašo, sunku atsisakyti“.
Detektyvinis tyrimas
Dvi valandas Skaiva sėdėjo prie kompiuterio ir atsakinėjo į atsiųstus klausimus. Pasakojo apie darbą renginiuose, radijuje, laidoje NML. Kitą rytą ji sulaukė dar vieno laiško, kuriame buvo prašoma papildyti interviu.
Į klausimus apie jos ir draugo prekybą dėvėtais drabužiais Skaiva atsakė, kad nieko nepardavinėja. Žmogus, kuris pardavinėja jos drabužius, yra ne jos širdies draugas, bet kaimynas. Ji jam leido prekiauti savo rūbais tik dėl to, kad buvo gaila juos išmesti.
„Žurnalisto atsakymas netenkino. Parašė man dar keletą laiškų, kuriuose kaltino, jog meluoju. Nenorėdama gilintis į šią temą, parašiau, kad nediskutuosiu ir nesutinku, jog tokio tipo straipsnis būtų publikuojamas. Žurnalistas supyko ir pradėjo rašinėti laiškus apie tai, kad aš nieko nepadarysiu, nes jis - blogas žurnalistas, kuris rašo blogus straipsnius, ir aš neva turiu su tuo susitaikyti. O straipsnį jis spausdins, bet ne apie darbą, kaip žadėjo, o apie skudurus“.
Kiekviename mele slypi dalis tiesos. O ir gandai iš niekur nieko nesklando. Skaiva turi paprastą paaiškinimą: ji kaimynui išties atidavė ir leido dalinti ar pardavinėti savo drabužius. Tačiau kai apie tai šis prasitarė kitiems kaimynams...
„Kaimynai prasitarė dar kažkam, o tas kažkas - žurnalistui, kuris norėjo padaryti „gerą istoriją“. Nepasiteiravęs, kaip kas yra iš tiesų, pradėjo pūsti burbulą. Vyrukas surengė tikrą tyrimą: apsimetęs pirkėju, atėjo pas kaimyną, slapčia jį fotografavo, citavo jo pasakytus žodžius, nors prieš tai neįspėjo, kad ima interviu“.
Žurnalistas skambino didžiajai daliai Skaivos kaimynų. Nors šie pasakė, kad su tuo vaikinu nebendrauja, parašė, kad Skaiva su juo - pora:
„Juk kitaip rašyti neįdomu. Nesu vienintelė, kuri prisiskaito apie save nebūtų dalykų, - kiekvienas žinomas žmogus turėtų ką papasakoti šia tema. Suprantu, kad parašyti, jog prekiauju skudurais, kur kas įdomiau, nei tai, kad kažkam juos atiduodu. Už tas „prekes“ negavau nė lito, o tapau klestinčia verslininke (juokiasi).
Mano rūbais prekiavęs vaikinas yra tik mano kaimynas, draugę jis turi. Be to, man patinka vyresni, o ne jaunesni už mane vaikinai“.
Nesiekia visiems patikti
Skaivai reklamos nereikia. Ji netrokšta didinti savo populiariumo, tiesiog nori ramiai dirbti savo darbą. Ji ne iš tų žmonių, kurie pasiruošę viešinti asmeninį gyvenimą tam, kad sulauktų daugiau dėmesio. Nors nesmerkia žmonių, norinčių viešai pasipasakoti, kaip, su kuo ir už kiek gyvena, - gal jiems malonu tai daryti.
„Esu uždaras žmogus. Juo labiau aš ne žvaigždė, o žurnalistė. Žinau, kad žmonės tikrai nepradės daugiau klausyti ar žiūrėti mano vedamų laidų, skaityti mano straipsnių, kviesti vesti renginių, perskaitę ką nors įdomaus ir pikantiško apie mane. Netrokštu visiems patikti - noriu ramiai dirbti savo darbą, o jei kam nors patinka, kaip dirbu, labai džiaugiuosi“.
Dėvėti rūbai - personažams
Tiesa, šioje istorijoje yra ir liudytojų, kurie teigia iš tiesų įsigiję Skaivos daiktų. Tarkime, viena mergina, kuri tikėjosi įsigyti prabangų „D&G“ laikrodį, tačiau pasijuto apgauta gavusi panaudotą pigų kinišką daiktą.
„Kaimynas sakė, kad laikrodį norėjusi pirkti mergina žinojo, kad tai ne originalas. Jis tai rašė jai laiške. O tai, kad laikrodis buvo panešiotas, netiesa - tą daiktą gavau dovanų. Kadangi tokių nenešioju, porą metų jis gulėjo mano stalčiuje. Nebent stalčiuje susinešiojo pats savaime (juokiasi).
Juokingiausia, kad savo pašto dėžutėje turiu tą straipsnį parašiusio žurnalisto laišką, kuriame jis rašo, kad laikrodį nusipirko jo giminaitė ir yra labai patenkinta. Smagu, kad patenkinta giminaitė virto nepatenkinta skaitytoja“.
Savo senų drabužių Skaiva spintoje nekaupia. Jų likimas paprastas - prastesni keliauja į globos tarnybą „Caritas“, o geresnius mergina atiduoda seseriai ar draugėms.
Dėvėti drabužiai, pasirodo, turi nemenką paklausą. Ir pačiai Skaivai tenka lankytis dėvėtų drabužių parduotuvėse, kuriose ji ieško rūbų savo renginių personažams. Yra tokių personažų, kurių naujais drabužiais neaprengsi.
Tarkime, kai vesdama renginį Skaiva tampa naivia, nekalta ir nesugebančia ištekėti policininke Lena, žiauria ir grubia senute veterinare Raimonda, kuri svajoja dirbti žmonių gydytoja. Arba medicinos sesute Dangute, kuri yra ne tik kvailoka, bet ir seksualiai išdykusi.
Keistuolių skambučių atakos
„Kaimynas patyrė šoką, išvydęs slapta darytas savo nuotraukas spaudoje ir cituojamus žodžius, kurių jis niekada nesakė. Buvo išspausdintas jo asmeninis telefono numeris, į kurį dabar nuolat skambinėja vaikai ir visokie keistuoliai. Jie tikisi pakalbėti su manimi arba grasina, kad kaimynas su manimi nedraugautų, nes aš jo neverta arba kad jis manęs nevertas. Užjaučiu ir jį, ir jo mergaitę“.
Galų gale visa ši istorija baigėsi smagiai. Skaiva juokiasi, kad dabar bent jau žino dar vieną būdą, kaip užsidirbti pinigų.
„Žinomiems žmonėms reikia kovoti su spausdinamomis nesąmonėmis.
Advokato paraginta, norėjau paduoti žurnalistą į teismą. Iš pradžių žurnalistas bandė mane bauginti, kad nieko nelaimėsiu. Galiausiai su ašaromis akyse pradėjo prašyti, kad to nedaryčiau. Negaliu atsilaikyti prieš vyriškas ašaras...“
Išklausė Jolita Macelytė.