Tai atskleidžia sociologinis-kriminologinis tyrimas, kurį
ketvirtadienį pristatė korupcijos reiškinius analizuojančios nevyriausybinės
organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Tyrimo metu
2007 m. balandžio ir gegužės mėnesiais apklausti 502 vidutinio ir stambaus
verslo atstovai.
Beveik 62 proc. respondentų sako visiškai tikį ir per 29 proc.
greičiau tikį, kad nepalankios žiniasklaidos publikacijos ir transliacijos
apie konkretų asmenį arba įmonę gali tą asmenį arba įmonę sužlugdyti.
Beveik 43 proc. apklaustų verslininkų nuomone, visoje šalyje platinama
nacionalinė spauda dažnai ir labai dažnai mainais už reklamos užsakymus
skelbia reklamos užsakovui palankias publikacijas, beveik 34 proc.
respondentų mano, kad tai labai dažnai ir dažnai daro regioniniai
laikraščiai ir beveik 29 proc. taip mano apie nacionalinius TV
transliuotojus.
Užsakomuosius straipsnius ir laidas, kurie palankiai nušviečia įmonių
reikalus, tačiau nėra aiškiai pažymėti kaip reklama, teigiamai vertina
beveik 18 proc. respondentų, beveik 43 proc. - neutraliai ir beveik 40 proc.
- neigiamai.
Iš visų respondentų, kurie turėjo reikalų su žiniasklaida, 13 proc.
teigė žiniasklaidai atsilyginę pinigais, reklama ar skelbimais už palankių
publikacijų paskelbimą arba nepalankių nepaskelbimą.
Nors verslininkai įtarinėja žiniasklaidą korupcija, tačiau per 43
proc. apklausos dalyvių į klausimą, ar jų įmonei pakanka žinių apie
konkrečių žiniasklaidos priemonių finansinius šaltinius ir jų kilmę, atsakė,
kad tuo nesidomi.
Žinių apie žiniasklaidą nepakanka ar visiškai nepakanka per 43 proc.
respondentų, o žinių pakanka ar visiškai pakanka beveik 13 proc.
Vertindami Lietuvos institucijų korumpuotumą, verslininkai
žiniasklaidą laiko antrąja (79 proc.) labiausiai korumpuota po valdžios (94
proc.).