Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas panaikino Generalinės
prokuratūros nutarimą, kuriuo prokurorai anksčiau buvo atsisakę pradėti
ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo.
Skundą dėl tokio prokuratūros nutarimo teismui buvo padavęs VSD.
Gegužės 21 dieną jį nagrinėjusi teisėja VSD skundą patenkino ir
prokuratūros nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo panaikino kaip teisiškai
nepagrįstą.
Tačiau Generalinė prokuratūra šį teisėjos sprendimą netrukus apskundė
teismo pirmininkei Daivai Kazlauskienei.
BNS žiniomis, teismo pirmininkė gegužės 29 dieną paliko galioti
teisėjos nutartį. BNS penktadienį nepavyko susisiekti su D.Kazlauskiene ir
gauti oficialų jos patvirtinimą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis BNS sakė kol kas
nesąs oficialiai informuotas apie teismo pirmininkės sprendimą, todėl jo
nekomentuosiąs.
Su prašymu į Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą kovo 27
dieną kreipėsi VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius, kai Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) viešai paskelbė VSD veiklos
parlamentinio tyrimo duomenis.
VSD vertinimu, paviešinus VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis,
buvo atskleista valstybės paslaptį sudaranti informacija.
Generalinė prokuratūra tuomet pareiškė iš Seimo pateiktos medžiagos
matanti, jog NSGK pirmininkas bei už informacijos išslaptinimą balsavę
komiteto nariai vertino komiteto darbo metu surinktą medžiagą kaip jų
parengtą įslaptintą informaciją, todėl jie buvę įsitikinę, kad nepažeidė
valstybės paslapties įstatymo.
Prokurorai nutarė, kad išslaptindami įslaptintą informaciją NSGK
nariai padarė „pateisinamą teisinę klaidą“ - dėl „dviprasmiškų įstatymo
nuostatų formuluočių suvokė savo veiką kaip atitinkančią ginčytinų įstatymo
nuostatų reikalavimus“ ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
NSGK kovą išslaptino dalį liudijimų, susijusių su galimais valstybės
pareigūnų korupciniais ryšiais - daugiau nei 180 puslapių dokumentų iš
maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą.
Išslaptindamas tyrimo medžiagą, NSGK užbėgo už akių Seimo valdybai,
kuri, kaip planuota, jau kitą dieną turėjo apsispręsti - viešinti medžiagą
ar ne, ir kokia forma bei apimtimi.
Seimo pirmininko Viktoro Muntiano sudaryta komisija konstatavo, jog
NSGK neteisėtai išslaptino VSD veiklos tyrimo medžiagą. Tačiau tolesnių
veiksmų nesiimta, Generalinei prokuratūrai atsisakius pradėti ikiteisminį
tyrimą dėl paslapties atskleidimo.
VSD veiklos parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK savo išvadose prieš
pusmetį konstatavo, jog „VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius nėra
pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti“. Išvadų kritikai
vadino jas nepakankami motyvuotomis, grįstomis veikiau prielaidomis nei
faktais.
A.Pocius po nepalankių išvadų patvirtinimo Seime atsistatydino ir
dabar laikinai eina VSD generalinio direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas
naujas vadovas.
Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento teikiamai dabartinio
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Povilo Malakausko kandidatūrai į VSD
generalinio direktoriaus pareigas.
Iniciatyvos imtis parlamentinio tyrimo kilo, kai pernai rugpjūtį
iškritęs per viešbučio langą Breste, kur buvo tarnybinėje komandiruotėje,
žuvo valstybės saugumo karininkas Vytautas Pociūnas, dirbęs Lietuvos
konsulate Gardine. Generalinės prokuratūros tyrimas nustatė, kad tai buvo
nelaimingas atsitikimas.
Iš pradžių siūlyta aiškintis V.Pociūno žūties aplinkybes, tačiau
vėliau, politikams ir žiniasklaidai paskelbus įvairių šio tragiško įvykio
versijų, kuriose kvestionuoti VSD sprendimai, nutarta tyrimą išplėsti,
aiškinantis ir paties departamento veiklą.