Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas dienraščiui teigė, kad reformos metmenys numato galimybę į KT kreiptis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau bus ir tam tikrų tokio kreipimosi apribojimų.
„Į Konstitucinį Teismą galės kreiptis tik tie asmenys, kurių teisės bei laisvės buvo pažeistos ir jie jau išnaudojo visas kitas teisines priemones. Kitaip tariant, individualų konstitucinį skundą galės rašyti tik tie, kurie perėjo visas teismų pakopas“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Individualų konstitucinį skundą turės surašyti advokatas, nes kreipimasis į KT turi būti grįstas teisiniais motyvais.
Be to, ketinama nustatyti tam tikrą žyminį mokestį už kreipimosi į KT pateikimą. Tačiau, anot J. Sabatausko, jis nebus didelis.
Individualiai kreiptis į KT bus galima tik dėl Seimo priimtų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ar Prezidento dekretų, kurie galėjo tiesiogiai pažeisti asmens teises ir laisves.
Jeigu Teismas nustatytų, jog skundžiamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, asmuo įgytų teisę iš naujo teismuose ginčyti ankstesnį jo atžvilgiu priimtą neigiamą sprendimą.
J. Sabatauskas prognozuoja, kad per metus KT gali sulaukti nuo 2 ik 5 tūkstančių skundų. Tačiau, jo teigimu, Europos valstybių praktika rodo, jog dėl įvairių priežasčių nebūna svarstoma net iki 95 proc. visų pateiktų skundų.
Dar nėra tiksliai suskaičiuota, kiek valstybei kainuotų ši konstitucinės teisės reforma. Tačiau akivaizdu, kad tai pareikalaus ne vieno milijono litų.
Pasak J. Sabatausko, KT turėtų dirbti daugiau tarnautojų, tarp jų – ir teisės ekspertų, specialistų, kurie padėtų susitvarkyti su padidėjusiu skundų srautu.
„Tačiau, matyt, neišvengiamai reikės daugiau ir teisėjų“, – sakė Seimo narys.
Šiuo metu KT yra 9 teisėjai. Planuojama, kad ateityje jų turėtų būti 12 arba net 15.