Vienybės nėra ir nebus?
Europos valstybės, vis garsiau kalbančios būtinybę bendrai priešintis
apie priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių pavojui, iš tiesų
pirmiausia rūpinsis tik savo nacionaliniais interesais ir sieks
pragmatinių, savanaudiškų bei separatinių sutarčių su Maskva. Kada
pasikeis ši veidmainiavimo ir pavienio parsidavinėjimo rusams politika
- labai tolimos ir kol kas sunkiai įžiūrimos ateities klausimas.
Tokios nuomonės laikosi Lenkijos Tarptautinių santykių instituto
pagrindinis ekspertas energetikos klausimais Ernestas Wyciszkiewiczius.
„Rytų, Vidurio ir Vakarų Europą vienija vienintelis dalykas -
dujotiekiai ir naftotiekiai iš tos pačios šalies - Rusijos“, -
ironiškai pastebi Lenkijos analitikas.
Pasak E.Wyciszkiewicziaus, Europos valstybės „gyvena nuo krizės iki
krizės“ - apie bendrą politiką pradeda kalbėti tik tuomet, kai Rusija
griebiasi kokių nors energetinių bei politinių provokacijų artimesnių ar
tolimesnių kaimynų atžvilgiu.
Lenkai tiki lietuviais
Šias mintis Lenkijos valdžią konsultuojančios ir jos pozicijai įtaką darančios institucijos ekspertas dėstė prieš keletą dienų Lenkijos kurorte Zakopanėje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje.
Tačiau bendra visos Europos politika netikintis analitikas tiki
regionine politika. Tiek konferencijoje vykusių
diskusijų metu, tiek ir po jų kalbėdamasis su „lrytas.lt“,
E.Wyciszkiewiczius teigė, jog puikus šio regioninio energetinio
bendradarbiavimo pavyzdys - Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir bendri
abiejų valstybių energetiniai projektai.
„Bendra regioninė politika - vienintelis kelias į bendrą visos Europos
sąjungos politiką. Sąjunga su Lietuva - aktuali, garsiai ir dažnai
Lenkijoje aptariama tema. Tokia ji tapo dar praėjusiais metais, kai buvo
pradėti plėtoti bendri mūsų šalių energetiniai projektai“, - sako
Lenkijos ekspertas.
Jis tikino, jog optimistiškai žvelgia į šių projektų. Pavyzdžiui,
naujos atominės elektrinės statybos, ateitį. „Manau, kad visos
problemos, kokiomis dalimis lenkai, lietuviai ir kiti ten turėtų
dalyvauti, jau išspręstos ir elektrinė tikrai bus pastatyta“, - sakė
E.Wyciszkiewiczius.
Kaip reikia daryti reklamą
Prieš keletą dienų šiomis temomis buvo kalbama tarptautinėje
konferencijoje Lenkijos mieste Zakopanėje. Konferencija Zakopanėje buvo pavadinta „Vidurio Europos trauka:
suartėjimas vardan bendros ateities“. Konferencijos organizatoriai -
Lenkijos užsienio reikalų ministerija ir Vidurio Europos Iniciatyva.
Pastaroji organizacija sukurta dar 1989 m. Austrijos, Italijos, tuometės Jugoslavijos ir Vengrijos vyriausybių iniciatyva.
Organizacija dabar turi 18 šalių narių. Apie regioninio europinio bendadarbiavimo bei identiteto svarbą
nuolatos kalbanti Lietuva nėra jos narė, skirtingai, nei konferenciją
organizavusi Lenkija.
Dviejų dienų renginys Lenkijos mokesčių mokėtojams turėjo kainuoti itin įspūdingą sumą. Ką gi, belieka
atsidusti, jog lenkai ne tik gali, bet ir nori sau leisti tokią savo šalies propagandą. Realią ir labai efektyvią - renginyje dalyvavo apie 100 žurnalistų ne tik iš Vidurio Europos Iniciatyvos šalių-narių, bet
ir iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos, Danijos bei Rusijos.
Daugiausia diskusijų sukėlusi konferencijos tema buvo suformuluota taip: „Iššūkiai Vidurio ir Rytų Europos saugumui. Vidurio Europos požiūris į bendrą Europos sąjungos energetinio saugumo politiką“.
Ar bendri atsakymai bent į pagrindinius klausimus bus surasti? Ir
Svarbiausia, ar jie virs bendrais veiksmais?
Lenkai mano, kad ne. Panašu, kad jie teisūs. Zakopanėje vykusios diskusijos atskleidė, kad iki tokio bendrumo - kone kaip iki Mėnulio.
Kas vyksta Rusijoje?
Į klausimą, ar demokratijos vertybių Rusija atsisakė jau visiems laikams, konferenciją sveikinusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga atsakė: „Labai viliuosi, kad taip nėra, tačiau tai - tik viltis“.
Ukrainiečiams (tiksliau, Vakarų ukrainiečiams), gruzinams, estams,
moldavams, kaip ir radikaliai dešinei Lenkijos valdžiai didelių iliuzijų
ar neaiškumų dėl Maskvos režimo prigimties seniai nekyla.
Tačiau kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, atrodo, vis dar valdomos
iliuzijų apie demokratiją Rusijoje, kuri dar „ne visai tobula“
ar išgyvena „brandos sunkumus”.
Konferencijoje vyko audringi ginčai, ar posovietinės šalims galima
griauti jų teritorijose vis dar stūksančius sovietinius paminklus,
pavyzdžiui, V.Lenino. „Man tai šie paminklai visiškai netrukdo“, -
„emocijas“, „simbolius“ ir „politiką“ skirti ragino vienas Čekijos tarptautinės politikos analitikas.
Šios šalies prezidenras Vaclavas Klausas taip pat yra viešai
raginęs „nebežvelgti vien tik į galinio vaizdo veidrodėlį“.
Universalus ir triuškinantis Rusijos argumentas: „Mes jus visus
apgynėme nuo fašizmo“. Būtent tai pareiškė jaunuolis iš Rusijos
laikraščio „Nezavisimaja gazeta“, kurią jis pavadino „opozicine“
dabartinei Rusijos valdžiai. „Leninas ir buvo fašistas“, - piktai atrėžė pagyvenęs danų žurnalistas.
Tačiau kaip pavadinti dabartinį Rusijos režimą ir jo keliamas grėsmes, Zakopanėje taip ir liko nesutarta.
Vengrai – jau prorusiški?
Konferencijoje apie bendrą energetikos politiką kalbėjusi buvusi
Vengrijos vyriausybės patarėja, energetikos ekspertė Reka Szemerkenyi
daug ir kritiškai kalbėjo apie ES ir Rusijos santykius. Tačiau daugiausia kritikos teko būtent Europai, nes ši
nenori mąstyti „realpolitik“ kategorijomis, nesupranta, kad Rusijos
„pragmatizmas“ - teisėtas ir natūralus.
„Prorusiška“ ir „pragmatiška“ vengrės kalba susilaukė
pasipiktinusių baltarusių šūksnių, jog ši nesupranta, kad rusai yra
„barbarai“ bei kitų artimųjų Rusijos kaimynių atstovų pastebėjimų, jog
Vengriją Maskva jau nupirko pelningais energetiniais projektais.
„Europa pati turi suvokti, kodėl ji tokia silpna, derėdamasi su Rusija“,
- dėstė vengrė.
Savo mėsą lenkai valgys patys
Fanfaros dėl ES vienybės, neva itin įtikinamai pademonstruotos viršūnių susitikimo Samaroje metu, konferencijos metu
jau buvo beveik nutilusios. Na, Europos sąjunga dėl Rusijos embargo
lenkiškai mėsai palinko savo narės pusėn. Ir kas iš to?
„Dujos ir nafta į Europą teka? Teka. O lenkų mėsa? Suvalgys ją
patys“, - tokios didžiųjų Europos valstybių tikrosios pozicijos
diagnozės po Samaros viršūnių susitikimo sumirgėjo Rusijos spaudoje.
ES vienybę Samaroje tik „tuščiomis deklaracijomis“ tuojau
pat pavadino ir kai kurie įtakingiausieji Lenkijos leidiniai -
pavyzdžiui, dešiniąją Lenkijos valdžią remianti, jos nuomonę
transliuojanti ir formuojanti „Rzeczpospolita“. Briuselis buvo kaltinamas nesiimantis jokių realių veiksmų ginant
naująsias ES nares. Laikraštis net klausė: kam naujosioms ES narėms
reikalinga ši organizacija?
Statistai reikalingi visiems?
Ukrainos politikos analitikas Vitalijus Portnikovas kalbėjo kategoriškai: „Degraduojančiam“, tačiau naftos ir dujų kainų palaikomam Rusijos elitui Rytų ir Vidurio Europos valstybės labai „reikalingos ir naudingos“. Taip pat jos
politiškai naudingos ir didžiosioms Vakarų valstybėms, kurios niekada
nenorės tiesioginių konfliktų su Rusija”.
Todėl pasak V.Portnikovo, dabar - geriausias laikas ir pačioms šioms
Valstybėms, tokioms kaip Estija, Lietuva, Lenkija, Ukraina. Būtent dabar jos gali
pasirodyti įtakingais europinio lygio veikėjais, visos vakarietiškosios
civilizacijos forpostų Rytų pasienyje, vadovais.
Tačiau analitikas pabrėžia, jog tai ilgai netruks, nes naftos ir
dujų kainoms kritus, Rusijoje neišvengiamai turės prasidėti
demokratizacijos procesai. Tuomet didžiosioms Vakarų valstybėms santykiuose su Rusija nebereikės tarpininkų, tad dabar svarbiais geopolitiniais vaidmenimis besidžiaugiančios minėtos valstybės galutinai vėl virs tik statistais.