Lietuva tampa uraganų alėja

- Škvalai nėra jokia naujiena, nes tai yra tiesiog vėjo sustiprėjimas. Jis gali būti beveik nekenksmingas, tačiau gali ir pridaryti labai rimtų nuostolių, kokius neseniai matėme Prienų rajone. O ar visa tai vyks ir ateityje?

Tikrai vyks. Galbūt tie reiškiniai ir nedažnės, tačiau tikrai bus intensyvesni, jų padariniai bus liūdnesni, nuostoliai taps didesni. Juk apie perkūnijas buvome beveik pamiršę kalbėti, jos nesukeldavo rimtų padarinių, tačiau įvykis Jonavos rajono pramogų parke, kai buvo sužaloti keli jaunuoliai, vėl jas priminė. Didėja ir tų pačių škvalų intensyvumas, atsiranda mums neįprasti, nebūdingi reiškiniai - karščio bangos.

Nebuvo naujiena, kad karštis dieną ar dvi pakildavo iki 30 laipsnių, bet Lietuvai nebūdinga, kad tas karštis laikosi savaitėmis. Šiuo metu Europa vėl pasidalijo į vakarinę, centrinę ir rytinę. Ją pasidalijo ne politikai, o orai. Vakarinę dalį lemia žemo, rytinę - aukšto slėgio sritys. Temperatūros skirtumai sudaro iki 30 laipsnių, o tai yra labai daug.

Tad vis dažniau Lietuvoje susiduriame su sausromis, kurios irgi mums nebūdingos, nes Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje.

Su klimato kaita atsiranda ir kitų problemų, nes mes dar neįpratę, kaip elgtis karščių metu. Atogrąžose žmonės dengia galvas, visada nešiojasi vandens, o mes įpratę nuo ryto iki vakaro vartytis paplūdimiuose, vidury dienos dirbti, kai kitur žmonės ilsisi. Tokie dalykai jau tampa pavojingi.

Atsiranda naujų ligų - maliarijos - plitimo galimybės. Labai pavojingos pasidarė erkės, stipriai išplito jų populiacijos net tokiuose regionuose, kuriuose apie jas niekas net nebuvo girdėjęs, pavyzdžiui, Šiaurės Europoje. Galų gale pradeda lydytis mūsų asfaltuoti keliai, iki pavojingų ribų įkaista geležinkelių bėgiai. Žodžiu, šiltėjant klimatui, įvairių problemų tik daugės.

- Šiuo metu mūsų orai tikrai primena tokią klimatinę juostą - pagal dienos ir nakties temperatūrą, pagal drėgmę. N.Šulija kiek susipainiojo, kai sakė, kad gyvensime taip, kaip dabar gyvena norvegai. Tai netiesa, nes, šiltėjant klimatui, greičiau priminsime pietinę Ukrainos dalį.

O kartu su šiluma keisis ekosistemos, atsiras kitokių augalų, dažniausiai menkaverčių ir labai greitai plintančių. Keisis paukščių migracija.

Tačiau, kalbant apie klimato kaitą, reikėtų pradėti galvoti ir dažniau kalbėti apie tai, kaip mums prie viso to prisitaikyti, kaip žmonėms pradėti keisti savo gyvenimo būdą, kokia žemdirbystės sritimi užsiimti.

Vis dėlto dar didesnių problemų turės Šiaurės gyventojai, nes jau pradeda tirpti amžinasis įšalas, o ant jo yra pastatyti miestai, nutiesti keliai. Korėjant, tirpstant šiam įšalui, pradės griūti miestai. Rusijos, Šiaurės Kanados keliai jau dabar krinta į smegduobes kaip mūsiškiame Pasvalyje.

Tirpsta kalnų ledynai, tirpsta ledas Arktyje ir Antarktyje, o dėl to irgi kinta įvairios ekosistemos. Problemų yra, bet reikia suprasti, kad šių procesų jau nebesustabdysime. Reikia galvoti apie prisitaikymą, išlikimą, stipriai pasikeisiantį mūsų gyvenimą.

- Jos tokios jau yra. Tik norėčiau pasakyti, kad nereikėtų metų laikų painioti su klimatu. Paskiri metai ir paskiri metų laikai gali labai skirtis. Kai kurios žiemos bus ir besniegės, o kitos - labai šaltos. Bus ir taip, kad anksčiau prasidės ruduo ar pavasaris.

Pas mus dar tapatinami kalendoriniai ir klimatiniai sezonai, nors jie vienas nuo kito skiriasi beveik mėnesiu ir dar labiau kis. Kuo toliau, tuo labiau matysime sunkiai prognozuojamus reiškinius. Nors šiaip klimato kaita yra lėta, dabar ji vis spartėja.

- (Juokiasi.) Nežinau, ar tai bus gatvelė, ar dar kas. Tai, kas vyksta Amerikoje, susiję su atogrąžų ciklonais. Kiek jie mus pasiekia? Kartais uraganai, įsibėgėję per Atlantą, pasiekia ir Lietuvą. Tačiau nedažnai - kas penkerius metus, didesni - kas dešimt.

Kaip minėjau, šie reiškiniai ekstremalėja, tad sulauksime uraganų ir Lietuvoje. Ypač dideli nemalonumai gresia mūsų pajūriui - jau dabar audrų nebeatlaiko krantai, nuardomos visos prieškopės.

Amerikos uraganų gaudymo tarnybos ir NASA duomenimis, šie metai turėtų būti labai audringi, nes tai siejama su El Ninjo reiškiniu, kuris formuojasi Ramiajame vandenyne. Mes dar naiviai manome, kad tai, kas vyksta Ramiajame vandenyne, mūsų neliečia. Tačiau atmosferos cirkuliaciniai procesai labai lengvai keliauja per visą pasaulį, pasistūmus vieniems, stumiasi kiti. Čia sienų ar muitinių nėra.

Mus šiuo metu žmonės tiesiog kankina, klausdami, kokie bus orai vasarą. Ir atrodo, kad tik lietuviai nesugeba pateikti tikslesnių prognozių, tačiau save gerbiantys viso pasaulio orų prognozuotojai šimtu procentų neduos tikslios prognozės.

Juk net NASA, leisdama savo daugkartinio naudojimo kosminius laivus (tokie projektai kainuoja milijardus dolerių), negali tiksliai nuspėti oro sąlygų. Nors jų techninės galimybės yra net nelygintinos su mūsiškėmis.

Birželio mėn. Žemiausia oro temperatūra: -2,8°C (1977 06 05, Šventoji); Aukščiausia oro temperatūra: +35,0°C (1885 06 27, Druskininkai), +34,4°C (1968 06 19, Šilutė);

1986 06 13 Utenoje vėjo greitis siekė 40 m/sek.; 1986 06 06 Birštone praūžė viesulas, kurio greitis siekė 50 m/sek.; 1985 06 01 Pakruojyje per 2 val. iškrito 115,2 mm kritulių; 1971 06 11 Pasvalyje labai smarkios liūties metu per 1 val. iškrito 93 mm kritulių; 1972 06 15 Anykščiuose iškritę krušos ledėkai siekė 70 mm; 1964 06 20 Alytuje iškritęs didžiausias krušos ledėkas svėrė 300 g.

Liepos mėn. Žemiausia oro temperatūra: +0,9°C (1971 07 22, Varėna, ir 1986 07 11, Širvintos); Aukščiausia oro temperatūra: +37,5°C - oro temperatūros absoliutus maksimumas Lietuvoje (1994 m. liepos 30 d., Zarasai); 1958 07 17 Nemajūnuose iškrito 138,6 mm kritulių - paros kritulių kiekio maksimumas; 1980 07 02 Dusetose iškrito 200 mm kritulių per 3 valandas; 1994 metais Klaipėdoje, Šilutėje, Telšiuose per visą mėnesį neiškrito nė lašo kritulių; 1995 07 10 Kybartuose iškrito kruša, ledėkų skersmuo 120 mm; 1998 m. liepą Panevėžyje iškrito 277,6 mm kritulių.

Rugpjūčio mėn. Žemiausia oro temperatūra -2,9°C (1966 08 30, Varėna); Aukščiausia oro temperatūra +36,0°C (1992 08 10, Naujoji Akmenė), +35,8°C (1992 08 10, Šilutė); 1978 08 19 Telšiuose per 15 val. 15 min. iškrito 104,8 mm kritulių; 1962 08 18 Kupiškyje iškrito 97,1 mm kritulių; 1996 m. rugpjūčio mėnesį Biržuose užregistruotas minimalus mėnesio kritulių kiekis - 1,7 mm; 1978 m. Šilutėje - maksimalus mėnesio kritulių kiekis - 291,1 mm; 1978 08 18 Medekščių kaime, 08 30 Josvainiuose (Kėdainių r.) praūžė viesulai - vėjo greitis 30-40 m/sek., išversti medžiai, nunešti stogai, sugriauti pastatai; 1985 08 18 Molėtuose iškrito kruša, ledėkų skersmuo 60 mm;

2005 m. rugpjūčio 9-12 d. smarkus lietus viršijo patvirtintus LR Vyriausybės ekstremalių įvykių kriterijus. Intensyvūs lietūs, lydimi smarkaus vėjo, be paliovos tęsėsi beveik 4 paras, didžiausio intensyvumo laikotarpiu pasiekdami arba priartėdami prie stichinio meteorologinio reiškinio lygmens. Pietų ir

Vakarų Lietuvos upėse kilo poplūdžiai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys.

Lyjant šliaužioja sliekai - galima laukti ilgo lietaus.

Pievose skruzdės neša aukštus lizdus - bus lietinga vasara.

Jeigu juodosios skruzdėlės savo lizdą išsklaidžiusios ir kiaušinius išnešusios ant viršaus prieš saulę, galima tikėtis ilgalaikės giedros ir šiltų orų, o kai tik jos kiaušinius ima gabenti į vidų ir lizdą pradeda nešti į vieną vietą, tai po dviejų dienų galima tikėtis lietaus.

Balti debesys žemės nedrėkina.

Auksinis dangus po saulėlydžio - bus geras oras.

Prieš lietų: rasoja lašiniai; patamsėja upės vanduo; šuo žolę ėda; žiogai vakarais negriežia; oras padūmavęs; žuvys nardo; krosnis nebetraukia; akmenys rasoja; druska drėksta; vištos smėlyje maudosi; rytą žolė sausa.

Žvirbliai maudosi dulkėse - bus lietaus.

Uodų spiečiai žada gerą orą.

Jei vasara lietinga, žiemą bus daug sniego.

Vasarą giedrą pranašauja: didelė rasa; rausvas saulėlydis.