Tai parodė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) kelis
mėnesius vykdytas politinių partijų tikrinimas.
Inspekcija tikrino 8 partijas, turinčias teisę gauti bendruosius
rinkėjų sąrašus, kuriuose yra pateikti išsamūs gyventojų asmens duomenys -
vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta.
Kaip BNS informavo VDAI, prevencinis tikrinimas buvo pradėtas
reaguojant į gyventojų skundus, kurie pasipylė gyventojams gavus
individualizuotus agitacinius laiškus rinkimų į savivaldybių tarybas metu.
Gyventojai buvo sunerimę, ar teisėtai partijos gavo jų asmens duomenis ir,
ar tie duomenys tinkamai tvarkomi.
VDAI atstovas šių partijų BNS konkrečiai neįvardijo.
Tyrimo metu nustatyta, kad teise gauti bendruosius rinkėjų sąrašus
pasinaudojo 6 politinės partijos, o iš jų tik vienoje nebuvo nustatyta
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų.
Likusiose 5-iose partijose nebuvo dokumento, nustatančio organizacines
ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio
ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar atskleidimo.
Taip pat nebuvo užtikrinta, kad asmens duomenis tvarkytų tik įgalioti
asmenys, kurie būtų supažindinti su pareiga saugoti asmens duomenų
paslaptį.
Beveik visos partijos, gavusios rinkėjų sąrašus, jais pasinaudojo
individualizuotų agitacinių laiškų siuntimui.
Apibendrintą informaciją inspekcija artimiausiu metu ketina pateikti
partijoms ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Ekspertų nuomone, minėtasis tyrimas parodė, jog gyventojų duomenis
partijos galėjo naudoti ne tik rinkimų agitacijai, bet ir nutekinti
suinteresuotiems asmenims.
Minėtoji ekspertų nuomonė jau buvo pasitvirtinusi prieš kelerius
metus, kai teismas administracinėmis baudomis nubaudė kelių partijų
atstovus, specialiai tekinusius duomenis.
Seimo Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas (IVPK), kurio
kompetencijoje yra gyventojų duomenų apsauga, apie vykdytą prevencinį
tyrimą nėt negirdėjo.
„Nieko negirdėjau, kokį tyrimą vykdo inspekcija, būtų šaunu sužinoti,
todėl dabar komentuoti nieko negaliu“, - BNS sakė IVPK pirmininkas Rimantas
Remeika.
Apie minėtąjį tyrimą nežinojo ir dar keliolika BNS kalbintų Seimo narių.
Tuo tarpu, kai partijos su gyventojų duomenimis elgiasi kaip
panorėjusios, jų atstovai Seime registruoja įstatymus, kurie griežtina
gyventojų duomenų apsaugos tvarką.
Vienam iš tokių įstatymų Seimas po pateikimo yra pritaręs. Pagal jį,
paslaugas teikiančios įmonės privalės gyventojams siunčiamus pranešimus apie
jiems suteiktas paslaugas pateikti vokuose, kad pašaliniai asmenys negalėtų
susipažinti su ten esančia informacija ir asmens duomenimis.
Parlamentarų teigimu, kai kurios įmonės sąskaitas už suteiktas
komunalines ir kitas paslaugas pateikia atviru tekstu - sąskaitos yra
tiesiog įmetamos į gyventojų pašto dėžutes, todėl suinteresuoti asmenys gali
sužinoti gyventojų asmens duomenis.