Siūloma neduoti partijoms rinkėjų sąrašų

BNS ir lrytas.lt inf.
Parlamentarai siūlo atimti iš politinių partijų teisę gauti rinkėjų sąrašus su išsamiais gyventojų asmens duomenimis, kad jais nepiktnaudžiautų per rinkimų kampanijas.
Atinkamą pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo socialdemokratai Edvardas Žakaris ir Jonas Juozapaitis bei socialliberalas Valerijus Simulikas.
Dažniausiai partijos, gavusios rinkėjų sąrašus, pasinaudoja jais individualizuotų agitacinių laiškų siuntimui rinkėjams.
Iki šiol rinkėjai gali reikalauti, kad partijos negautų tik adreso ir gimimo datos.
Kaip parodė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) kelis mėnesius vykdytas patikrinimas, partijos su šalies gyventojų asmens duomenimis elgiasi kaip panorėjusios
Inspekcija tikrino 8 partijas, turinčias teisę gauti bendruosius rinkėjų sąrašus, kuriuose yra pateikti išsamūs gyventojų asmens duomenys - vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta.
Kaip BNS informavo VDAI, prevencinis tikrinimas buvo pradėtas reaguojant į gyventojų skundus, kurie pasipylė gyventojams gavus individualizuotus agitacinius laiškus rinkimų į savivaldybių tarybas šį pavasarį metu. Gyventojai nerimavo, ar teisėtai partijos gavo jų asmens duomenis ir ar tie duomenys tinkamai tvarkomi.
VDAI atstovas šių partijų BNS konkrečiai neįvardijo.
Tyrimo metu nustatyta, kad teise gauti bendruosius rinkėjų sąrašus pasinaudojo 6 politinės partijos, iš jų tik vienos veikloje nebuvo nustatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų.
Likusiose 5-iose partijose nebuvo dokumento, nustatančio organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar atskleidimo.
Taip pat nebuvo užtikrinta, kad asmens duomenis tvarkytų tik įgalioti asmenys, kurie būtų supažindinti su pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį.
Beveik visos partijos, gavusios rinkėjų sąrašus, jais pasinaudojo individualizuotų agitacinių laiškų siuntimui.
Apibendrintą informaciją inspekcija artimiausiu metu ketina pateikti partijoms ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Ekspertų nuomone, minėtasis tyrimas parodė, jog gyventojų duomenis partijos galėjo naudoti ne tik rinkimų agitacijai, bet ir nutekinti suinteresuotiems asmenims.
Minėtoji ekspertų nuomonė jau buvo pasitvirtinusi prieš kelerius metus, kai teismas administracinėmis baudomis nubaudė kelių partijų atstovus, specialiai tekinusius duomenis.
Tuo tarpu, kai pačios partijos su gyventojų duomenimis elgiasi kaip panorėjusios, jų atstovai Seime registruoja įstatymus, kurie griežtina gyventojų duomenų apsaugos tvarką.
Vienam iš tokių įstatymų Seimas po pateikimo yra pritaręs. Pagal jį, paslaugas teikiančios įmonės privalės gyventojams siunčiamus pranešimus apie jiems suteiktas paslaugas pateikti vokuose, kad pašaliniai asmenys negalėtų susipažinti su ten esančia informacija ir asmens duomenimis.
Parlamentarų teigimu, kai kurios įmonės sąskaitas už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas pateikia atviru tekstu - sąskaitos yra tiesiog įmetamos į gyventojų pašto dėžutes, todėl suinteresuoti asmenys gali sužinoti gyventojų asmens duomenis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.