Tai penktadienį žurnalistams pareiškė generalinio prokuroro
pavaduotojas Gintaras Jasaitis.
Toks sprendimas pakartotinai priimtas po to, kai Vilniaus miesto
2-asis apylinkės teismas panaikino ankstesnį Generalinės prokuratūros
nutarimą atsisakyti pradėti tokį tyrimą.
Prokurorai savo sprendimą ir vėl motyvuoja tuo, kad Valstybės ir
tarnybos paslapčių įstatyme minima „įslaptinto informacijos rengėjo“ sąvoka
nėra pakankamai reglamentuota.
„Kai nėra aiškios įstatyminės nuostatos, neįmanoma objektyviai
įvertinti, kuris iš galimų asmens elgesio variantų atitiks įstatymų leidėjo
valią“, - prokūrorų sprendimą aiškino G.Jasaitis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog generalinis prokuroras Algimantas
Valantinas jau kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Muntianą, prašydamas
inicijuoti būtinus įstatymų pakeitimus.
G.Jasaitis pabrėžė, kad teismas neįpareigojo Generalinės prokuratūros
pradėti ikiteisminio tyrimo, o tik formaliai grąžino procesą į sprendimo
priėmimo stadiją.
„Teisė organizuoti ikiteisminį tyrimą yra konstitucinė norma ir
išimtinė prokuroro teisė. Šitai savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir
Konstitucinis teismas“, - sakė G.Jasaitis.
Skundą dėl ansktesnio prokuratūros nutarimo nepradėti ikiteisminio
tyrimo teismui buvo padavęs VSD. G.Jasaitis sakė tikintis, kad dar kartą jų
sprendimas nebus apskųstas.
„Įstatyminė reglamentacija šiuo atveju yra pakankamai aiški - VSD,
kaip ikitesiminio tyrimo įstaiga, gali aukštesniam prokurorui, šiuo atveju
generaliniam, pranešti apie prokuroro priimtą nutarimą ir prašyti, kad jis
būtų peržiūrėtas. Šiuo atveju VSD priėmė sprendimą kreiptis į teismą, bet aš
manau, kad jau po šio sprendimo priėmimo tokių procesinių klaidų bus
išvengta“, - dėstė prokuroras.
Gegužės 21 dieną VSD skundą nagrinėjusi teisėja jį patenkino ir
prokuratūros nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo panaikino kaip teisiškai
nepagrįstą.
Tačiau Generalinė prokuratūra šį teisėjos sprendimą netrukus apskundė
teismo pirmininkei Daivai Kazlauskienei, kuri paliko galioti teisėjos
nutartį.
Su prašymu į Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą kovo 27
dieną kreipėsi VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius, kai NSGK viešai
paskelbė VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis.
VSD vertinimu, paviešinus tyrimo dokumentus, buvo atskleista valstybės
paslaptį sudaranti informacija.
Generalinė prokuratūra tuomet pareiškė iš Seimo pateiktos medžiagos
matanti, jog NSGK pirmininkas bei už informacijos išslaptinimą balsavę
komiteto nariai vertino komiteto darbo metu surinktą medžiagą kaip jų
parengtą įslaptintą informaciją, todėl jie buvę įsitikinę, kad nepažeidė
valstybės paslapties įstatymo.
Prokurorai nutarė, kad išslaptindami įslaptintą informaciją NSGK
nariai padarė „pateisinamą teisinę klaidą“ - dėl „dviprasmiškų įstatymo
nuostatų formuluočių suvokė savo veiką kaip atitinkančią ginčytinų įstatymo
nuostatų reikalavimus“ ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
NSGK kovą išslaptino dalį liudijimų, susijusių su galimais valstybės
pareigūnų korupciniais ryšiais - daugiau nei 180 puslapių dokumentų iš
maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą.
Išslaptindamas tyrimo medžiagą, NSGK užbėgo už akių Seimo valdybai,
kuri, kaip planuota, jau kitą dieną turėjo apsispręsti - viešinti medžiagą
ar ne, ir kokia forma bei apimtimi.
Seimo pirmininko Viktoro Muntiano sudaryta komisija konstatavo, jog
NSGK neteisėtai išslaptino VSD veiklos tyrimo medžiagą. Tačiau tolesnių
veiksmų nesiimta, Generalinei prokuratūrai atsisakius pradėti ikiteisminį
tyrimą dėl paslapties atskleidimo.
VSD veiklos parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK savo išvadose prieš
pusmetį konstatavo, jog „VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius nėra
pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti“. Išvadų kritikai
vadino jas nepakankami motyvuotomis, grįstomis veikiau prielaidomis nei
faktais.
A.Pocius po nepalankių išvadų patvirtinimo Seime atsistatydino, bet
liko laikinai eiti VSD generalinio direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas
naujas vadovas.
Antradienį Seimas pritarė ligšiolinio Specialiųjų tyrimų tarnybos
vadovo Povilo Malakausko paskyrimui į VSD generalinio direktoriaus
pareigas.
Iniciatyvos imtis parlamentinio tyrimo kilo, kai pernai rugpjūtį
iškritęs per viešbučio langą Breste, kur buvo tarnybinėje komandiruotėje,
žuvo valstybės saugumo karininkas Vytautas Pociūnas, dirbęs Lietuvos
konsulate Gardine. Generalinės prokuratūros tyrimas nustatė, kad tai buvo
nelaimingas atsitikimas.
Iš pradžių siūlyta aiškintis V.Pociūno žūties aplinkybes, tačiau
vėliau, politikams ir žiniasklaidai paskelbus įvairių šio tragiško įvykio
versijų, kuriose kvestionuoti VSD sprendimai, nutarta tyrimą išplėsti,
aiškinantis ir paties departamento veiklą.