Jei gydytoja teisi, valstybė dovanoja „gražią“ dovanėlę vaikams jų gynimo dienos proga. Kartu tai – ir bejėgiškumo konstatavimas. Bet jeigu valstybė prisipažįsta negalinti suvaldyti vaikų, kaip ji gali suvaldyti suaugusiuosius?
Tuos, kurie daro (tiesiogine ir perkeltine prasmėmis) valstybę. Tuos, kurie šneka ir veikia ne teisingai, o taip, kaip reikia tuo momentu ir už tai pasiima savo sidabrinius.
Tą pačią dieną, kai medikai gaivino mergaitę, filosofas Arvydas Šliogeris televizijos laidoje įsikarščiavęs įrodinėjo, jog Lietuvoje nėra blogai, o, palyginti su kai kuriomis Afrikos ar Azijos valstybėmis – net labai gerai. Tik amžinai zirziantys mūsų tautiečiai „varo vėžį“.
Nežinia kas atsitiko, bet prieš metus ir pusantro mėnesio tas pats A.Šliogeris, atsakydamas į žurnalisto klausimą „Ar tikrai krizė mus ištiko būtent dabar, kai buvo atstatydintas Seimo Pirmininkas A.Paulauskas?“ kategoriškai pareiškė:„Nei vakar įvyko, nei čia ta krizė politinė. Tai yra totali – ir politinė, ir moralinė, ir ekonominė krizė.. Pasirodo, per pastaruosius penketą metų, nepaisant šiokios tokios ekonominės pažangos, patyrėme visišką moralinį ir politinį bankrotą. Tai, be jokios abejonės, atsilieps ir mūsų ekonomikai. Esu beveik tikras, kad jau prasidėjo stagnacija, kadangi susikūrė galinga korupcinė sistema nuo viršaus iki apačios“.
Kaip čia neprisiminti anekdoto apie dramblį, kurio šeimininkas kaimynui gyrėsi, jog striaubluotasis jam ir indus suplauna, ir laikraščius parneša, ir kambarius tvarko, dulkes susiurbia. Kaimynas priprašė parduoti jam dramblį, o po kelių dienų jau guodėsi buvusiam jo šeimininkui: “Jis tik ėda ir dergia!”
- Ė, brolyti, su tokiomis kalbomis dramblio neparduosi, - pamokė jį kaimynas.
Galima būtų suprasti, jeigu A.Šliogeris apie gražų gyvenimą Lietuvoje pasakotų čiukčiams, bet kodėl reikia makaronus kabinti ant ausų saviškiams? Ką filosofas nori parduoti? O gal filosofų priedermė stengtis mažinti įtampą valstybėje? Nes ir A.Šliogerio kolega Vytautas Ališauskas viename Žemaitijos kaime susirinkusiems kaimiečiams pasakojo, koks buvo blogas jų gyvenimas sovietmečiu laikais ir pasigyrė, jog jis tai sužinojo su studentais talkininkaudamas kolūkiuose.
Skambėjo maždaug taip pat, lyg, muziejuje pamatęs jurtą, filosofas apie šio būsto statybos ypatumus ir gyvenimo jose privalumus aiškintų jakutams, čiukčiams, evenkams ir visoms kitoms šiaurės tautoms.