Preke jau tampa ir mergaičių skaistybė

Kiek šiais laikais kainuoja nekaltybė? Kiek už ją pasiryžę mokėti solidūs ir nelabai solidūs vyrai? Ar aplamai pasiryžę kas nors už tokią prekę mokėti?

Jus tikriausiai šokiruoja šie klausimai?

Prisiminus pernykštį skandalą, kai paaiškėjo, kad grožio agentūromis prisidengę suteneriai lietuvaites gabeno arabų šeichams ir šie už pirmąją naktį atsilygindavo naujais mersedesais, „Panevėžio rytas“ ryžosi atlikti savo žurnalistinį tyrimą Lietuvoje.

Šios savaitės pradžioje į interneto skelbimų lentą įdėjau žinutę: „Parduodu nekaltybę. Brangiai.

Ne vaikėzui. Esu 21 metų išvaizdi šviesiaplaukė panevėžietė“.

Nesudėtingoje, prie skelbimo esančioje anketoje pažymėjau, jog esu studentė, laisvalaikio pomėgį nurodžiau kalnų slidinėjimą.

Nuo skelbimo pasirodymo tepraėjus porai minučių į elektroninę paštadėžę ėmė plūsti egzotiško potyrio ištroškusių įvairaus amžiaus vyrų laiškai.

Per pirmą parą skelbimą peržiūrėjo 3 tūkst. 333 internautai. Pasinaudojo juo – 397 vyriškosios lyties atstovai.

Po poros dienų susidomėjusiųjų skaičius jau viršijo 5 tūkstančius, pasinaudojusių skelbimu jau buvo 647.

Dvi dienas skaičiau ir atsakinėjau į susidomėjusiųjų netradicine preke laiškus. Vyrai reklamavo save, gyrėsi, dosniai siūlė, šykščiai siūlė, derėjosi, maivėsi, pūtėsi, bliūško, reikalavo dėmesio, verkšleno ir provokavo.

Nė vienas nepaklausė, kodėl jauna studentė tokiu būdu nori užsidirbti pinigų, drastišku būdu atsisveikinti su skaistybe, nesuabejojo, ar verta žengti tokį žingsnį.

Vienintelis dalykas, kas virtualiems pašnekovams kėlė nuostabą, kad 21 metų panelė dar nėra turėjusi lytinių santykių. Didžioji dalis pašnekovų tai laikė nenormaliu reiškiniu.

Pirmasis egzotišku skelbimu susidomėjo 32 metų panevėžietis Raimondas.

Vyriškis stebėjosi, kad tokio amžiaus mergina dar nėra turėjusi santykių, teiravosi, ar ten viskas neuždžiūvę.

Beje, su šiuo pašnekovu užsimezgė keistai atviras ir draugiškas pokalbis. Jis vienintelis iš didžiulio būrio nekaltybės pirkėjų pasidomėjo, ar mergina neturi artimo draugo, kuris tą procedūrą ir atliktų.

Nė neklaustas Raimondas pats papasakojo apie savo seksualinio gyvenimo patirtį, pasisakė nekaltybę atėmęs dviem merginoms.

Pirmasis kartas buvęs nuostabus, nes iš meilės, o antrasis – „tik skylės pramušimas, be to, sudėtingai ėjosi“.

Raimondas atviravo, kad su „kalta“ mylėtis yra paprasčiau, ir tikino, jog mano skelbimas jo, kaip pirkėjo, visiškai nedomina.

Iš vyriškio postringavimų buvo galima suprasti, jog nekaltybės atėmimas yra sunkus triūsas, už kurį, ko gero, pati mergina dar privalėtų primokėti.

Tačiau po kelių sakinių tarsi persigalvojo, ėmė tvirtinti, kad „gal ir labai norėčiau, nes būtų didelė intriga“.

Kad norą būtų įmanoma įgyvendinti, Raimondas pasakė, jog mokėti už nekaltybę 1000 litų nemato prasmės, juk tai tik fiziologinis aktas.

„Maksimum riba galėtų būti 500 litų, bet ir tai per daug. Man būtų priimtiniau, jei ta suma siektų 300 litų, konkrečiai tau, plius visa kita, tarkim, savaitgalis prie jūros viešbuty, kaimo sodyboj, ant ežero kranto ar panašiai“, – apsimetė pasiūlymu nesidomintis, bet akivaizdžiai derėjosi vyrukas.

Raimondas tą vakarą vieną po kito siuntė ilgus ir gražius laiškus, kurių kiekviename aiškino, jog jis nesidomi nekaltybe, bet domisi manimi kaip patrauklia panele.

Papasakojo apie darbą, apie tai, kad rytas buvo labai nesėkmingas, nes padarė nedidelę avariją. Galiausiai atsiuntė savo mobiliojo telefono numerį ir paprašė parašyti SMS.

Susidarė toks įspūdis, kad Raimondas nekaltybę ketina gauti apsukrumu ir dar veltui.

Keli laiškai buvo beveik vienodi, sausi ir perdėm dalykiški, su pora žodžių apie pretendento į pirkėjus gerą išvaizdą bei vieninteliu klausimu: „Kiek?“

Tokiems atsakinėjau, jog nežinau, prašiau siūlyti savo nuožiūra. Mano prekė – jūsų pinigai. Dar paaiškinau, kad rūpi ir žmogiškasis faktorius, viena iš sąlygų, kad pirkėjas būtų bent šiek tiek patrauklus, ne sadistas, diskretiškas.

Tiems, kurie penkių žodžių sakinyje darė po septynias klaidas ir pavartojo po tris keiksmažodžius, padėkojau už dėmesį ir į diskusijas nesileidau.

Vos pilnametystės sulaukusių vaikinukų siūlymus pasismaginti už 100-200 iš tėvų išprašytų litų irgi atmečiau.

Atsakinėjau į laiškus tik tiems, kurie, atrodo, degė dideliu noru pirkti siūlomą neįprastą prekę ir buvo vyresni nei 25 metų.

Pirmas rimtesnis pirkėjas, storesnės piniginės turėtojas, laišką atsiuntė praėjus vos 3 minutėms po skelbimo pasirodymo.

Liudu Vasariu pasivadinęs vyras sakėsi esąs 40-metis verslininkas iš Vilniaus ir tikino, jog galėtų gerai atsilyginti. Antrame laiške pašnekovas paprašė mobiliojo telefono numerio, esą taip bus patogiau susitarti.

Paaiškinau, jog numerį duosiu tik realiam pretendentui, dabar kol kas tik laukiu pasiūlymų.

Verslininkas nedelsė su reklama, save apibūdino kaip pakankamai simpatišką vyriškį ir pažadėjo, kad atlygis už nekaltybę būtų su trimis nuliais.

„Dėl pirmo skaičiaus bandytume tartis“, – pinigais žarstytis neskubėjo sekso paslaugų pirkėjas.

Šiame laiške, išsiųstame 20 val. 59 min., Liudas Vasaris perspėjo, jog daugiau nerašys, jei neatsiųsiu telefono numerio.

Iškentė nepilną valandą. Tą patį vakarą atskriejo neva draugiškas patarimas: „Susirašinėdama teisingai nepasirinksi“.

„Parašyk numerį, kalbėsim toliau, kaina nenuviltų“, – savame kailyje nebetvėrė vilnietis.

Kitą rytą radau Liudo Vasario ankstyvą žinutę: „Tai nerasim bendros kalbos?“ Vyriškis skaistybės pardavėją dar porą dienų atakavo nekantraujančiais laiškeliais.

Nekaltybę pasiryžęs pirkti kaunietis Robertas pasisakė esąs 28 metų pakankamai normaliai atrodantis vyras.

„Nuo to, kaip tu atrodai ir kokius malonumus gali pasiūlyti, priklausys paramos dydis“, – dalykiškai informavo pirkėjas.

Kadangi atsisakiau taip iš karto nusiųsti nuotrauką, vyrukas už pirmąją naktį pasiūlė 500 litų.

Pauliumi, Nindze ir Naikintuvu pasivadinę vyrai lyg susitarę už nekaltybę siūlė po 1000 litų.

Vienas iš jų paaiškino, kad neva sostinėje dabar yra tokia „taksa“.

Vincentu prisistatęs vyras sakė esąs 48 metų, tačiau atrodantis kaip 30-ies ir galintis kaip perpus jaunesnis.

Vyras pasigyrė po du kartus per mėnesį važinėjantis į Rusiją, darantis pinigus, todėl jam nieko nereiškia tokiam reikalui būti dosniam.

„Tai, panelyte, gauni štuką, viešbutį su langais į upę, pusryčius į lovą ir dar kokių blizgučių, jei būtinai reikia“, – pasiūlymas ir laiškas stebino storžieviškumu.

Kitą dieną po pietų Žuviaus pseudonimą pasirinkęs internautas patikino labai rimtai susidomėjęs pirkiniu.

Vyriškis iš karto nekalbėjo apie kainą, pirmiau pabandė aptarti sąlygas ir išsiaiškinti, ar iš tiesų gerai atrodau.

Sužinojęs, jog esu liekna, sportiška, ilgakojė, žurnalų viršelius papuošti galinti studentė, metė didžiausią tos dienos pasiūlymą: 10 000 litų su sąlyga, jei būsime kartu dvi savaitgalio dienas.

Surizikavau pasibranginti, parašiau, kad tokios prekės penkis kartus neparduosi, 10 000 nėra dideli pinigai. Juolab kad pirkėjas 49 metų, vyriausias iš kandidatų.

Po poros valandų tylos atskriejo laiškas su verslininkišku sakinuku: „Visada galime derėtis“.

Tada vyriškiui paaiškinau, jog derantis dėl atlygio dar norėčiau ir žmogiškai pasikalbėti, pavyzdžiui, sužinoti, kodėl jam to reikia ir kodėl už nekaltybę pasiryžęs mokėti brangiai, prisipažinau, kad bijau papulti kokiam storžieviui į rankas.

„Mieloji, tu manęs nebijok, aš būsiu švelnus, nedarysiu nieko netradicinio. O dėl ko reikia, tai čia panašiai kaip medžiotojai kolekcionuoja briedžio ragus...“ – tokį tekstą pašnekovas palydėjo ilga eile internetinių šypsenėlių.

Pabandžius tikslinti galutinę kainą Žuvius atrašė, jog iš bendravimo laiškais atrodau labai patraukli, išsilavinusi ir ne pagal metus protinga, ir jei panašiai atrodysiu ir nuotraukoje, kurią privalau atsiųsti, galutinė nekaltybės kaina bus 50 000 litų.

Padėkojusi už įvertinimą pasmalsavau, ar nebus problemų pinigus sumokėti grynais?

Gavau virtinę internetinių šypsenėlių ir patikinimą: „Nebus“.

Žuvius teigė žinąs, jog joks internautas už tokią prekę daugiau nepasiūlys, nes tai, ką pasiūlė jis, yra nežmoniški pinigai, ir reikalavo nedelsiant apsispręsti bei viską atlikti šį savaitgalį.

29 metų Marijaus pirmas laiškas buvo stačiokiškas: „Kiek nori? Aš iš Vilniaus, bet galėčiau kada užlėkt iki tavęs“.

Prakalbus apie pinigus vaikinas prisipažino nežinantis, kiek už tokią egzotišką prekę siūlyti, nes niekad nėra už tai mokėjęs.

„Pasakyk, kiek daugiausia siūlo, aš pasakysiu, ar galiu daugiau. Aukcionas juk vyksta, tai žinai, kiek konkurentas siūlo. O foto turi? Gal labai graži, tai negaila būtų“, – derėjomės raštu.

Kadangi fotografijos nenusiunčiau, Marijus pasiūlė 1500, sakydamas, jog tai maksimumas, ir išsigando, ar nėra per dosnus, ar neviršija visų pasiūlymų.

Drauge nekaltybės pirkėjas paklausė: „Gal žinai čiotką kaimo sodybą? Taip nusikalu darbe, norėčiau pailsėti“.

Kuo toliau, tuo Marijaus laiškai darėsi draugiškesni.

Skaistybės pardavėjai suabejojus, ar už 1500 litų verta žengti lemtingą žingsnį, Marijus prisipažino, jog yra girdėjęs, kad už šią vertybę lietuviai vyrai moka labai skirtingas sumas – nuo šimto litų iki sumų su šešiais nuliais.

Vyriškis papasakojo, jog nekaltybę už pinigus prarado viena jo pažįstama. Anot pašnekovo, mergina taip pasielgė dėl šeimyninių aplinkybių.

Marijus pasišaipė, kad kartą vyrui atsidavusi už pinigus įsirašyčiau į sekso vergių luomą.

Pasmalsavau, kad galbūt ta jo pažįstama, pardavusi skaistybę, vėliau nusivalkiojo?

Marijus patikino, jog minėtai merginai šiuo metu sekasi puikiai, ji įstojo į universitetą ir studijuoja psichologiją.

Pseudonimu Mokinys į skelbimą atsišaukęs vyriškis kalbėjo ypač trumpais sakiniais.

Pirmajame laiške klausė, kiek. Antrajame jau buvo ir konkretus pasiūlymas: 1000 litų.

Trečiasis laiškas buvo kiek ilgesnis: „O kiek manytum pakankamai? Galėčiau 5000. Viešbuty. O kiek siūlo kiti?“

Kitos po skelbimo įdėjimo dienos vakare atskriejo 40-mečio, prisistačiusio Andriaus Butkaus vardu, laiškutis.

Vyras rašė esąs vyresnio amžiaus ir labai susidomėjęs preke, teiravosi, kiek būtų tas „labai brangiai“.

Kadangi laiškas buvo toks kaip dauguma, niekuo neišsiskyrė, neketinau atsakyti.

Po valandos elektroninėje paštadėžėje pastebėjau lygiai tokia pačia el. pašto galūne, tik kitu vardu, laišką.

Dabar rašė jau Justas Butkus. Ir elektroninio pašto adresas, ir rašymo stilius leido spėti, jog tai tas pats internautas.

Šį kartą žmogus gerokai pasijaunino, sakė esąs 35 metų.

„Žinok aš nežaidžiu, aš jau ne vaikas. Jei sutarsim, tau tikrai nėra ko manęs bijot. Norėčiau, kad viskas būtų žmoniškai ir kad abiem būtų malonu. Aplinka bus, kokios tik norėsi, svarbu, kad būtum nekalta“, – dėmesio ir palankumo maldavo atkaklusis internautas.

Vienas po kito į elektroninę pašto dėžę srūvančių laiškų gausoje staiga pastebėjau moterišką vardą ir pavardę.

Net stryktelėjau iš džiaugsmo, pagaliau atsišaukė kokia morali tetulė ir mane išbars dėl kvailystės, kurią ketinau iškrėsti.

Deja, Ala Narkevič prisistačiusi moteris siūlė nekaltybę prarasti su moterimi.

„Gal norėtum, kad tą padarytų simpatiška, liekna, švelni moteris? Viskas bus labai švelniai. Tikrai nepasigailėsi. Malonumą garantuoju“, – žadėjo virtuali pašnekovė.