LiCS savo Seimo frakcijoje pradėjo diskusijas dėl Konstitucijos
pakeitimo, kuris panaikintų draudimą prezidentui būti politinės partijos
nariu.
Artimiausiu metu klausimą ketinama aptarti su kitomis partijomis ir
politologais.
Šiuo metu prezidento įstatymas numato, jog asmuo, išrinktas
prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse
organizacijose iki naujos prezidento rinkimų kampanijos pradžios.
„Mūsų nuomone, nereikėtų drausti prezidentui būti politinės partijos
nariu, nes taip jis tarsi pakimba beorėje erdvėje. Lietuvos prezidento
funkcijos yra kaip imperatoriaus, jis dabar turi būti pakilęs virš visos
sistemos“, - pirmadienį BNS teigė A.Čaplikas.
Jo teigimu, reikalavimas prezidentui atsisakyti narystės savoje
partijoje yra lyg tam tikras spyris pačiai partijai. Be to, A.Čapliko
nuomone, narystės sustabdymas jokiu būdu nėra natūralus.
„Galime prisiminti Algirdo Brazausko prezidentavimą. Pirmaisiais
metais jo narystės partijoje sustabdymas buvo dirbtinis, jis turėjo aiškią
paramą Seime“, - svarstė A.Čaplikas.
Politologė, Vilniaus universisteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė teigia pritarianti A.Čapliko
mintims, tačiau abejojanti, ar taip pat mąsto Lietuvos gyventojai.
Jos nuomone, žmonės prezidentą įsivaizduoja kaip kažką didinga, todėl
partinė priklausomybė sumenkintų prezidento, kaip valstybė vadovo, įvaizdį,
o tai būtų nepriimtina visuomenei.
Tačiau, kaip teigia politologė, žvelgiant per politikos mokslų prizmę,
vadinamasis „nepartinis prezidentas“ nėra natūralus darinys politinėje
sistemoje.
„Yra dvi pagrindinės problemos. Viena vertus, nepartinis prezidentas
yra prezidentas be komandos, nes neturi patikimų žmonių, kurie galėtų jam
patarinėti, todėl praktika rodo, kad susirenka tokia technokratinė komanda“,
- BNS teigė A.Ramonaitė.
A.Ramonaitė mano, jog Konstitucinė sąranga, kai prezidentui draudžiama
būti politinės partijos nariu, skatina į valdžią ateiti politikos
„autsaiderius“ arba tuos politikus, kurie turi tam tikrų „demagoginių
sugebėjimų“. Politologės teigimu, tai tik sukelia sumaištį politinėje
erdvėje.
Be to, A.Ramonaitės nuomone, partijų lyderiai nenori kandidatuoti
prezidento rinkimuose, nes prezidentas be partijos paramos neturi daug
galių.
Lietuvos prezidentas yra renkamas visuotiniuose tiesioginiuose
rinkimuose penkerių metų kadencijai. Kiti valstybės vadovo rinkimai numatomi
2009 m.