Garbaus amžiaus senjoramas bei likimo nuskriaustiems vaikams progą paiškylauti suteikė Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fondas.
Tokia galimybė — dviems kartoms pabūti drauge, suteikta pirmą kartą. „Senjorams trūksta visų mūsų dėmesio, vaikams ir dėmesio ir meilės“, — teigė G.Labanauskas.
Kad kelionėje nebūtų liūdna jis visiems įteikė neseniai savo išleistą anekdotų, linksmų istorijų bei fotohumoreskų knygelę „Juoko pirtelė“.
Tai ypač nustebino vaikų ir jaunimo pensionato globotinius, kurie keliasdešimt minučių autorių vertė rašyti autografus bei dedikacijas, būtinai prašydami įrašyti ir jų vardą bei pavardę.
Daugelis senjorų su nostalgija prisiminė laikus kai Nemuno net kelis kartus per dieną plaukė greitaeigės „Raketos“,“Zarios“ bei keleiviniai garlaiviai.
Išlenkę po taurelę trauktinės grįžtant atgal senjorai visą laiką plėšė lietuviškas dainas. Kad laivyba Nemune tapo retenybė akivaizdžiai rodė ir iškylautojus visą kelią iš kranto sveikinančios besideginančios porelės bei žvejai.