Devynerius metus iki tol ėjęs leidinys pakeitė ne tik dizainą. Jis yra kupinas naujovių.
16 puslapių pastorėjusį ir gausiai iliustruotą žurnalą papildė savaitės televizijos programa, straipsniai apie įdomius žmones ir naujos rubrikos, būtinos XXI amžiaus pradžios šiuolaikiškam leidiniui.
Žinoma, išliko intriguojantys žurnalistų tyrimai, žinios iš politikos užkulisių, kasdienybėje praverčiantys naudingi patarimai, visuomet buvę „Ekstros“ vizitinė kortelė.
* * *
- Kokias esmines naujoves sieksite įgyvendinti žurnale? – paklausėme atsinaujinusios „Ekstros“ vyriausiosios redaktorės Audros Telksnienės.
- Žurnalas turi būti aštresnis, spalvingesnis, dinamiškesnis ir gerokai įvairesnis nei anksčiau.
Atsinaujinusios „Ekstros“ darbuotojų tikslas – žurnale sau įdomų straipsnį turi rasti kiekvienas Lietuvos žmogus – nuo darbininko iki įmonės savininko, nuo menininko iki politiko.
Dabar gyvenimas toks judrus ir pašėlęs, kad, radus atokvėpio minutę, norisi žurnale aptikti informacijos, kuri būtų įdomi ir suprantamai išdėstyta. Tačiau stengsimės nenukrypti į banalumą.
Vakarų Europos šalyse savaitinių žurnalų, kurie laikosi šios formulės, yra daugybė.
Lietuvoje jie – retenybė, tačiau neabejojame, kad skaitytojai tokio leidinio yra pasiilgę.
- Galbūt tai reiškia, kad nuo šiol vengsite aštresnių temų?
- Jokiu būdu. Politikai, kaip ir anksčiau, ramiai snausti negalės. Jau pirmajame atnaujintos „Ekstros“ numeryje atsirado nauja rubrika „Ringas“.
Kiekvieną savaitę mes bandysime akis į akį suvesti du žinomus šalies žmones iš priešingų stovyklų.
Pavyzdžiui, į pirmąjį „Ekstros“ ringą su Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininku Vladimiru Simonko kvietėme bene aršiausiai homoseksualus puolančius politikus – Vilniaus merą liberaldemokratą Juozą Imbrasą, Seimo konservatores Viliją Aleknaitę-Abramikienę ir Ireną Degutienę.
Bet politikai pabūgo atviro ginčo – prie apskritojo diskusijų stalo V.Simonko liko sėdėti vienas.
Minėti politikai atsisakė kalbėtis, pasiteisinę neva svarbesniais reikalais.
I.Degutienė, iš pradžių entuziastingai sutikusi dalyvauti diskusijoje, išsigando paskutinę minutę – kai sutartu laiku Seime susitikimo jau laukė ir žurnalistė, ir homoseksualius bei biseksualius piliečius nuo 18 metų vienijančios nevyriausybinės organizacijos vadovas.
Konservatorė pareiškė, kad Seimo frakcija, kuriai ji priklauso, uždraudė kalbėti šia tema – esą neverta reklamuoti homoseksualų.
Tuo tarpu V.Simonko politikų nenorą susiremti su juo nuomonių dvikovoje vertina kaip savotišką laimėjimą.
Šios temos tęsinys – žurnalistės, apsimetusios lesbiete, eksperimentas. Ji ieškojo darbo ir didmiestyje, ir provincijoje.
Paaiškėjo, kad visuomenė tolerantiškesnė už politikus – tik vienoje vietoje žurnalistei buvo pasakyta, kad lesbietės įdarbinti nenorėtų.
- Lietuvoje dažnai bandoma žiniasklaidą skirstyti – šita rimtoji, o šita – jau pramoginė.
Kokiai krypčiai atstovauja „Ekstra“?
- Užsienio praktika įrodė, kad tokios skirtingos temos gali puikiai derėti viename leidinyje.
Kodėl to negali būti ir savaitiniame žurnale „Ekstra“?
***
Atsinaujinęs žurnalas "Ekstra" taip pat siūlo skaityti rašinį apie svajonių pozuotoją, apie būsimą Europos krepšinio čempionatą Ispanijoje ir kitas istorijas.