Klimato kaitos poveikį gamtai, žmogaus veiklai ir jo sveikatai tyrinėja ir Lietuvos mokslininkai.
Jau dabar kalbama apie būtinas priemones šiam vis stiprėjančiam veiksniui sušvelninti.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra kuria klimato pokyčių Lietuvoje scenarijus. Apskaičiuota, kad iki šio amžiaus pabaigos vidutinė oro temperatūra mūsų šalyje turėtų pakilti 2,5-4,5 laipsnio.
„Lietuvos rytas“ kalbėjosi su šios katedros vedėju profesoriumi Arūnu Bukančiu.
* * *
- Kokius ryškiausius klimato pokyčius fiksuoja mokslininkai?
- Tokio spartaus temperatūros augimo iki šiol klimato istorijoje nebuvo užfiksuota. Tam, kas įvyko per kelis dešimtmečius, anksčiau prireikdavo kelių šimtmečių ar net tūkstantmečių.
Dabartiniai pokyčiai yra pernelyg spartūs, kad ekosistemos galėtų natūraliai prisitaikyti.
- Kaip prie šių permainų sugebės prisitaikyti žmogus?
- Klimatas, ypač orų anomalijos, veikia ekonominę, socialinę žmogaus veiklą, jo sveikatą.
Ši kaita aktuali ne tik žemės ir miškų ūkiui, bet ir transportui, turizmui, statyboms, sveikatos apsaugai – daugelis sričių labai priklauso nuo orų.
Kuriant atskirų ūkio šakų strategijas galima ne tik sušvelninti galimą klimato permainų žalą, bet ir efektyviai jas panaudoti.
- Kuo šios permainos grėsmingos žmogaus organizmui?
- Mūsų dėstytojai ir studentai atliko apklausą, kaip orai veikia žmonių sveikatą.
Apklausus 500 Lietuvos gyventojų visoje šalyje paaiškėjo, kad 55 proc. mano esantys jautrūs orų poveikiui.
Orų permainos jiems sukelia mieguistumą, sąnarių skausmus, širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimą. 20 proc. apklaustųjų laiko save net labai jautriais.
Klimato ekstremalumas reiškiasi karščio ir šalčio bangomis – didžiuliais temperatūrų svyravimais. Savaitę ar dvi besilaikantis 30 laipsnių karštis labai smarkiai veikia žmonių sveikatą ir skatina mirtingumą.
Ypač kenčia senyvi ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Karštą 2003-iųjų vasarą Prancūzijoje mirė net 25 tūkst. žmonių.
Taip pat negerai, kad mūsų žiemų temperatūra artėja prie nulio.
Biologiniu požiūriu tai itin nepalanku sveikatai – drėgnu oru žmogaus kūnas atiduoda daug šilumos ir yra labiau pažeidžiamas virusų.
Medicininė meteorologija ir klimatoterapija Lietuvoje – smarkiai apmirusios.
Tuo tarpu pasaulyje medicininė meteorologija – svarbi kryptis, susijusi su ligų prevencija.
- Kaip klimato šiltėjimas paveiks žemės ūkį Lietuvoje?
- Žemės ir miškų ūkyje svarbesni ne oro temperatūrų svyravimai, o kritulių išteklių pokyčiai.
Vasaromis jau matome didėjantį sausringumą. Nuo 1990-ųjų per 17 metų turėjome tiek sausrų, kiek per visus likusius XX amžiaus dešimtmečius.
Žemdirbiams jos pridaro didelių nuostolių. Pernykštės sausros padaryta žala vertinama 600-700 milijonų litų. Žemės ūkio produkciją naudojantys perdirbėjai irgi pajuto jos padarinius.
Kylant ir žiemos, ir vasaros temperatūrai, kritulių kiekis padidės nedaug, be to, daugiausia šaltąjį sezoną. Vasarą kritulių liks tiek pat arba net mažės.
Didėjant garingumui, kritulių ypač stigs antroje vasaros pusėje.
Užduotis selekcininkams – kurti augalų rūšis, atsparias sausrai.
Šis darbas trunka dešimtmečius, dėl to jį reikia pradėti iš anksto. Galima atsivežti ir kitų platumų augalų, bet reikia numatyti jų produktyvumą.
- Po sausrų dažniausiai prapliumpa liūtys, kurios virsta potvyniais ir padaro didžiulių nuostolių.
- Vidutinis kritulių vidurkis gali ir nepasikeisti, tačiau po kelias savaites trukusių sausrų gali stipriai palyti.
Toks kritulių netolygumas sukelia dirvožemio eroziją, upių poplūdžius, niokoja pasėlius.
Lietuvoje vandens transportas merdi, bet jo plėtrai sąlygos negerės. Mažėjant kritulių vasarą, didės upių nuosėkis, daugelis jų nebetiks laivybai.
Hidroenergetika – viena ekologiškiausių energetikos formų, tačiau jos plėtra turės derintis prie nuotėkio netolygumų ir stiprių poplūdžių.
Dideli ir staigūs potvyniai gali nušluoti hidrotechninius įrenginius, tad juos projektuojant reikia atsižvelgti į galimą apkrovą.
- Gamtinės augalų ir gyvūnų rūšys irgi keisis?
- Ekosistemų pokyčiai veikia augalų ir gyvūnų buveines, jų rūšinę sudėtį: vienos nyksta, atsiranda kitos – invazinės.
Ornitologai pastebėjo, kad jau pasikeitė Europos paukščių migracija: sparnuočiai nebeskrenda taip toli kaip anksčiau, jų perėjimo ir žiemojimo arealai keičiasi.
Miško augalijos rūšys irgi keisis. Patirdamos nepalankias sąlygas daugelis jų nyks.
Ko labiausiai reikėtų miškui? Temperatūra jam ne tokia svarbi, kaip drėgmė. Mūsų miškuose iki šiol plačiai paplitusios eglės ateityje nebeturės gerų sąlygų augti.
Apleistos žemės jau baigia apaugti lapuočiais. Pomiškį miškuose sudaro daugiausia klevai, ąžuolai. To anksčiau nebūdavo.
Lapuočiams reikia aukštos temperatūros. Jų šaknys galingesnės už eglių, kurių šaknų sistema apima apie pusmetrį. Greit džiūstant dirvožemiui eglės žūva.
Eglynus vis labiau pažeidžia kenkėjai, sausros paliesti medžiai meta spyglius.
Kenkėjai mėgsta šiltas žiemas, oro temperatūra palanki jiems veistis. Be to, atsiranda naujų kenkėjų rūšių, kartu su kintančiais orais jie plečiasi mūsų link iš pietų.
Lietuvos klimatas tampa tinkamesnis bekočiams ąžuolams, europiniams maumedžiams, platanalapiams klevams ir paprastiesiems bukams. Viena mokslo tyrimų krypčių – prognozuoti šių rūšių natūralų plitimą, ištirti jų auginimo tikslingumą.
- Jei vasarą bus vis sausiau, labiau kentėsime ir nuo gaisrų?
- Išdegusių plotų šalyje kasmet daugiau, per pastaruosius metus vis dažnėja stiprių gaisrų.
Būtina imtis ryžtingų veiksmų. Hidrometeorologijos tarnybai pasiūlėme taikyti Lietuvai naują gaisringumo skaičiavimo indeksą.
Miškininkai geriau suvoks, koks gaisro pavojus ir galimas ugnies plitimo greitis.
Poilsiavimą, grybavimą ir uogavimą teks apriboti.
- Kur bus palankiausia poilsiauti?
- Turizmo industrija pasaulyje sukuria daugiausia darbo vietų. Vis daugiau lietuvių keliauja po tolimas šalis.
Vidutinių platumų ar net Šiaurės Europos šalių kurortai taps poilsiautojams vis patrauklesni.
Dabartiniai populiariausi atogrąžų ir Viduržemio jūros regionai darosi pavojingi sveikatai, nes juose prognozuojama mažėsiant kritulių 20-25 proc. per 50-60 metų.
Geriamojo vandens stygius jau tapo problema, karščio bangos – vis stipresnės ir dažnesnės. Ten, kur oras įkaisdavo iki 38-40 laipsnių, dabar jau pasiekiamas 40-44 laipsnių karštis. Plečiasi maliarinių uodų arealas.
Daugelis kalnų slidinėjimo trasų žiemą jau šįmet buvo virtusios žaliuojančiomis pievomis.
Todėl geriau laikysis tik aukštesnėse vietovėse įsteigti kurortai.
- Turbūt ateityje lietuviai turės statytis ir kiek kitokius būstus, kurie bus pritaikyti pakitusiam klimatui?
- Mažiau kuro sunaudosime būstams šildyti žiemą, tačiau didės oro kondicionavimo sąnaudos šiltuoju laikotarpiu.
Didės vėjo greitis. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo jame išsilaiko daugiau drėgmės. Drėgmei kondensuojantis išsiskiria šiluma.
Didėjantis atmosferos imlumas drėgmei sudaro sąlygas susidaryti perkūnijoms, krušoms, škvalams, vietinėms audroms.
Pastaruoju metu audrų daugėjo, todėl ardomi jūros krantai, miškuose daugėjo vėjovartų.
Pagal klimato kaitos modelius apskaičiuota, kad didžiausi vėjo greičiai, pasiekiami per audras ir uraganus, Lietuvoje ateityje dar labiau didės.
Vėjo apkrova aktuali statybų verslui. Kol kas vadovaujamės statybinėmis normomis, patvirtintomis dar 1995 metais. Būtina atnaujinti statybinės klimatologijos norminį dokumentą.
Dabartiniai žiemos temperatūrų svyravimai apie nulį laipsnių labai nepalankūs visoms statybinėms medžiagoms, ypač dengiančioms konstrukcijoms. Tad reikia jau dabar galvoti apie mūsų klimatui labiausiai tinkamas medžiagas.
- Ar galima paveikti klimato kaitą?
- Traukiasi visų kalnų ledynai. Nuo XX amžiaus vidurio jų plotas ir storis mažėja visų žemynų visuose kalnynuose. Tai rodo dabartinę klimato tendenciją.
Atšilimas pradėjo grandininę savaiminių procesų reakciją, kurios žmonija jau nebegali sustabdyti.
Vadinamieji grįžtamieji ryšiai klimato sistemoje – vandenyne ir atmosferoje – jau veikia patys. Galime tik sulėtinti juos mažindami taršą, ypač šiltnamio efektą stiprinančių dujų išmetimą.