Pensininkai ketina pirmiausia rūpintis socialiniais reikalais, taip
pat daug dėmesio skirti sveikatos apsaugai, švietimui, mažinti valstybės
biurokratinį aparatą.
Partijos vadovas 65 metų Vytautas Kadžys per steigiamąjį susirinkimą
praėjusių metų pabaigoje tvirtino, kad partija turi pusantro tūkstančio
narių įvairiuose miestuose ir kaimuose.
Kad būtų įregistruota, partija privalo deklaruoti bent tūkstantį steigėjų.
Privalomuosius dokumentus partijos pateikia Teisingumo ministerijai,
jas užregistruoja Registrų centras.
V.Kadžys nelinkęs Pensininkų partijos priskirti dešiniajam ar
kairiajam politiniam sparnui. „Mes pasirengę bendradarbiauti su visais,
kuriems priimtini mūsų tikslai. Kol kas Lietuvoje ir kairieji, ir dešinieji
atstovauja tik stambiajam kapitalui“, - steigiant partiją sakė V.Kadžys.
Savivaldos rinkimuose šiemet partija nedalyvavo, tačiau tikisi gausios
rinkėjų paramos per Seimo rinkimus kitų metų rudenį. Pensinio amžiaus žmonės
sudaro beveik trečdalį Lietuvos gyventojų.
Lietuvos juridinių asmenų registre yra užregistruotos 23 formaliai
veikiančios politinės partijos. Tarp jų - tokios retai girdimos, kaip
Lietuvos protėvių atgimimo partija, Lietuvos gyvenimo logikos partija ar
Humanistų partija.